Kaip ir bausti už valstybės vėliavos neiškėlimą, skruzdėlynų niokojimą, saugoti psichiatrijos ligoninę. Tokių su policijos veikla menkai tesusijusių, bet įstatymo jai priskirtų funkcijų - per 40.
O tiesioginis pareigūnų darbas - garantuoti Lietuvos gyventojų saugumą. Tik kada jį dirbti? - klausia baudų rimbo besikratantys policininkai.
Spalio 1 dieną Lietuvoje prasidės dar viena policijos reforma. Ja siekiama daugelio tikslų: pagerinti policijos valdymą, sumažinti biurokratinį aparatą, kuo daugiau patrulių išleisti į miestų gatves. Be viso to, reformos sumanytojai turi ir dar vieną viltį - atsikratyti bent dalies policijai nebūdingų funkcijų ir supaprastinti pažeidimų įforminimo procedūras.
„Dabar policininkas, daugelio įsitikinimu, - tik sargas ir baudėjas“, - „Ekstrai“ sakė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis.
Mūsų šalyje policija į pagalba kviečiama bet kuriuo atveju, nors dažnai su kilusiomis problemomis galėtų susitvarkyti ir kitos tarnybos.
Lietuvoje tapo kone taisykle: jei už vieną ar kitą pažeidimą gali bausti atitinkama tarnyba ir policija, tai bausti tenka vien policijai.
„Kad ir paprasčiausias pavyzdys - automobilių statymas savivaldybės apmokestintose vietose. Pastebėjus tokį pažeidėją, užblokuoti jo automobilių ratų atvyksta savivaldybės įmonės darbuotojas. Su juo automobilyje sėdi uniformuotas policininkas.
Ratus užblokuoja savivaldybės tarnautojas, o atvykus pažeidėjui baudos protokolą dviem egzemplioriais rašo policininkas. Taip nurodo įstatymas. Kaimyninėse šalyse ši problema jau seniai išspręsta: standartizuotas baudos kvitas užkišamas už pažeidėjo automobilio valytuvų - jokio rašinėjimo, jokio tampymosi.
Kitas pavyzdys: policija nuolat kviečiama į miegamųjų rajonų daugiabučių namų kiemus, kur gyventojai savo automobilius stato ant vejos. Vykstame, baudžiame. Nuolat kyla konfliktų su gyventojais, kurie daugiau neturi kur pastatyti savo automobilių. Bet negi tai policijos darbas? Šią problemą turėtų ir privalėtų išspręsti savivaldybių tarnybos.
Aišku, lengviausia pasakyti: „Taip numato įstatymas“. Bet gal vertėtų jį pakeisti?“ - svarstė S.Skvernelis.
Tačiau įstatymo keitimas - ilgas procesas. Priimti atsakomybės už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus sugriežtinimo įstatymą užtruko dvejus metus, nors nė viena politinė partija nebuvo prieš.
Tad tikėtis, kad net ir keičiant įstatymus policijai pavyktų greitai atsikratyti jai nebūdingų funkcijų ir supaprastinti administracines procedūras, būtų labai jau optimistiška.
„Puikiai suprantame, kad tai - ne vieno mėnesio darbas, tačiau jei nemėginsime, tai nieko ir nebus, - šyptelėjo S.Skvernelis. - Kažkodėl Lietuvoje labai gajus sovietinis noras gyventi policinėje valstybėje, kai už viską atsakinga ir už viską baudžia policija.
Prisiminkime, kiek laiko reikėjo, kad policija atsikratytų automobilių techninių apžiūrų ir automobilių registracijos, draudžiamųjų eismo įvykių forminimo. Ir kiek tada buvo nepatenkintų. Tuo tarpu Estijoje tai buvo padaryta vienu mostu, vos atgavus nepriklausomybę.
Iš estų galėtume daug ko pasimokyti: mažytė šalis, nedidelės policijos pajėgos, tačiau tvarkosi puikiai. Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad estai pražiopsojo riaušes Taline praėjusiais metais. Mano duomenimis, Estijos policija veikė labai profesionaliai. Kita problema ta, kad Estijoje nėra specialiųjų policijos padalinių tokioms riaušėms malšinti.
Kita vertus, Lietuva juos turi - buvę vidaus tarnybos pulkai, tačiau prisiminkime praėjusios vasaros įvykius Vilniuje, „Vėtros“ stadione, kai įsisiautėjusių lenkų sirgalių iškart irgi nepavyko nuraminti“, - gerų žodžių kaimynams negailėjo S.Skvernelis.
Jo nuomonė apie policijos pajėgų dalyvavimą masiniuose komerciniuose renginiuose, stadionuose ar sporto salėse - kategoriška: „Uniformuotų pareigūnų renginio viduje neturėtų būti, o už saugumą renginyje privalo atsakyti jo organizatoriai. Tai jų rūpestis, kokią saugos tarnybą pasitelkti ir kiek reikia apsaugininkų. Policija turėtų palaikyti viešąją tvarką už masinio renginio ribų.
Policininkas neturėtų būti sargas. O dabar vieną Utenos psichiatrijos ligoninės skyrių saugo visa uniformuotos policijos kuopa - 16 pareigūnų. Jeigu visi šie vyrai pradėtų patruliuoti Utenos gatvėse, viešojo saugumo problemų iškart sumažėtų.
Kaip rodo sociologinės apklausos, Lietuvos gyventojams bene labiausiai nerimą kelia saugumas viešosiose vietose ir gyventojai gerokai saugiau jaučiasi ten, kur patruliuoja uniformuoti policininkai“.
Pasikeitus šalies policijos vadovams, vienas pirmųjų sprendimų buvo pasiųsti kuo daugiau policininkų patruliuoti miestų gatvėse. Netgi vadinamiesiems autopatruliams buvo pasiūlyta atvykus į patruliavimo rajoną išlipti iš automobilio ir pėsčiomis apeiti aplinkinius kvartalus, pabendrauti su žmonėmis.
Apie tokio „ėjimo į žmones“ rezultatus kalbėti dar anksti, tačiau, pasak S.Skvernelio, nauja problema jau iškilo: „Taip, pėsčiųjų patrulių padaugėjo, žmonės tuo džiaugiasi. Bet pastebime, kad nemažai tokių patrulių, ypač Vilniuje, užsiima šalutine veikla - aplankas po pažastimi, lazdelė rankose ir pirmyn stabdyti eismo taisyklių pažeidėjų.
Eismo saugumas labai svarbu, tačiau nereikia būti itin įžvalgiam, kad suprastum, koks tokio patruliavimo pagrindinis tikslas“.
Rugpjūčio pradžioje Vilniuje pradėjo dirbti savivaldybės viešosios tvarkos kontrolės pareigūnai. Jie aiškinsis, ar miestiečiai netriukšmauja neleistinu metu, ar tvarkingai laiko ir vedžioja naminius gyvūnus.
Pareigūnai taip pat drausmins chuliganus. Kol kas šiame poskyryje - 4 darbuotojai. Keli jų - buvę policininkai. Tikimasi, kad čia dirbančių žmonių bus daugiau - jų skaičius turėtų išaugti net iki 28.
„Tyrimai aiškiai rodo: nors visuomenei patys skaudžiausi nusikaltimai - apiplėšimai, avarijos ir žmogžudystės, smulkių viešosios tvarkos nusikaltimų yra kur kas daugiau. Būtent jie verčia žmones jaustis nesaugiai ir netinkamai darnaus visuomenės vystymosi kontekste“, - kalbėjo naujojo kontrolės poskyrio vadovas Marius Švaikauskas.
Latvijos ir Estijos sostinės jau seniai turi savo municipalines policijas, kurios efektyviai sprendžia viešosios tvarkos problemas, o vidaus reikalų sistemos pareigūnai užsiima sunkesnių nusikaltimų prevencija ir tyrimu.
Vilniaus municipalinė policija dirbs dviem pamainomis: pirmadienį, antradienį ir trečiadienį - iki 24 val., o ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį - iki 2 val. nakties.
Pasak S.Skvernelio, tokia sostinės valdžios iniciatyva - sveikintina. „Policija šia situacija tikrai pasinaudos, - sakė S.Skvernelis - Ir kai tik naujoji tarnyba bus pasirengusi, dalį policijai nebūdingų funkcijų perduosime jai. Ten, kur policininko įsikišimas nėra būtinas, pareigūno ir neturėtų būti. Bet tai nereiškia, kad mes staigiai viską numesime naujajai tarnybai. Policija nebesikiš tik tada, kai bus kam ją pakeisti“.
Dar vienas uniformuotos policijos galvos skausmas - vadinamieji apylinkių inspektoriai, kurie dabar oficialiai vadinami tyrėjais.
„Ar daug mūsų, ypač gyvenančių miestuose, pažįsta ir yra bendravęs su savo apylinkės inspektoriumi. Prisipažinsiu, aš jo taip pat nesu regėjęs. Ir šito didžiuosiuose miestuose visai nereikia, nes čia visai kitokia bendruomenė, tad ir apylinkės inspektorių paskirtis turėtų būti visai kitokia, - teigė S.Skvernelis. - Jų funkcijas taip pat būtina keisti, ypač kaimuose.
Ten apylinkės inspektorius turėtų būti bendruomenės autoritetas, gerai pažinoti visus bendruomenės narius, nuolat būti tarp žmonių. Tokio pareigūno pagrindinis uždavinys turėtų būti prevencinis darbas. O kaip yra dabar? Ant apylinkių inspektorių pečių užkrautas nusikaltimų tyrimas, tad jie ir sėdi savo kabinetuose, palinkę ties popierių krūva“.
Pasak S.Skvernelio, situacija pagerėtų, jei policijai nebereikėtų vykdyti jai nebūdingų funkcijų ir pavyktų sumažinti biurokratizmą. „Gana dažnai policija į pranešimus apie įvykdytus pažeidimus sureaguoja greitai. Tačiau po to prasideda popierizmas, kuris užtrunka kelias valandas. Žmonės - tiek nukentėjusieji, tiek kaltininkai - širsta ant mūsų.
Gyvename XXI amžiuje ir dauguma mūsų sutiktų gauti protokolus elektroniniu būdu, tačiau įstatymas reikalauja, kad jie būtų surašyti popieriuje.
Arba vėl - kiek teko vargti, kad policijos įstaigose būtų galima sumokėti baudą banko kortele. Atrodo, ne tiek daug ir reikėjo - įsigyti banko skaitytuvų. Paprasta ir patogu. Tačiau nuo kitų metų sausio 1 dienos ir šio patogumo gali nebelikti, nes policijos biudžete tam lėšų nenumatyta - kol kas nuostolius padengia Valstybinė mokesčių inspekcija“, - sakė S.Skvernelis.
Jis pripažino: apie policijai vykdyti privalomas, bet jai nebūdingas funkcijas kalbėti galima labai daug. Bet būtina pradėti ir ką nors keisti.
Lietuvos policija, be savo pagrindinių funkcijų, atsakinga ir už:
- Triukšmo valdymo įstatymo kontrolę.
- Atliekų tvarkymo pažeidimus.
- Aplinkos teršimą nuotekomis.
- Vandens apsaugos taisyklių pažeidimus.
- Važinėjimąsi keturračiais miško paklote.
- Sanitarinės apsaugos zonos pažeidimus.
- Savavališką medžių ir krūmų kirtimą.
- Lankymosi miške taisyklių pažeidimą.
- Elgesio su gyvūnais pažeidimus.
- Neteisėtą gyvūnų įvežimą ir laikymą.
- Savavališką kasinėjimą.
- Maudymosi taisyklių pažeidimą.
- Savivaldybės patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą.
- Valstybinės vėliavos neiškėlimą.
- Skruzdėlynų išsaugojimą.
- Psichiatrijos ligoninės apsaugą.