Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį vykusiame Pasaulio lietuvių
bendrijos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų
suvažiavimo posėdyje Trakuose pareiškė siūlysiantis per kitąmet vyksiančius
prezidento rinkimus kartu surengti ir referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Prezidento iniciatyvą raginti piliečius spręsti dvigubos pilietybės
klausimą teigė palaikąs premjeras valdančiųjų socialdemokratų vadovas
Gediminas Kirkilas.
„Tai plataus atgarsio visuomenėje susilaukusi problema, kurią išspręs
arba parlamentas, arba referendumas. Prezidento siūlomas referendumas -
viena geriausių išeičių“, - BNS pirmadienį sakė G.Kirkilas.
Tuo metu Seimo pirmininko pavaduotojas opozicinės Tėvynės sąjungos -
Lietuvos krikščionių demokratų lyderis (TS-LKD) Andrius Kubilius nesutinka,
kad problemas išspręstų Konstitucijos keitimas referendumo keliu.
„Nežinau, kaip reikia keisti Konstituciją. Greičiau derėtų parašyti
protingą įstatymą. Jau išspręstas klausimas dėl antros lietuvių kartos
užsienyje, taigi lieka surasti išeitį trečiajai kartai. Tam nereikia nei
Konstitucijos keitimo, nei referendumo“, - BNS tikino A.Kubilius.
Jau anksčiau nepasitenkinimą prezidento ir Seimo sprendimais
„susiaurinti“ dvigubos pilietybės taikymą išreiškęs Seimo pirmininko
pavaduotojas opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gintaras
Steponavičius pirmadienį sakė sveikinantis „bet kokias paieškas,
leidžiančias spręsti dvigubos pilietybės klausimą“.
Valdančiųjų Valstiečių liaudininkų frakcijos Seime seniūnė Aldona
Staponkienė teigė, kad dvigubos pilietybės problemą reikia spręsti, tačiau
užsiminė, jog siūlomas sprendimas referendumo keliu gali užtrukti. Anot
jos, išeities reikia ieškoti skubiai, tačiau, kaip - konkrečiai politikė
nenurodė.
„Konstitucijos keitimas gali užsitęsti - gal yra kokia nors galimybė
rasti sprendimą nekeičiant Konstitucijos?“, - svarstė A.Staponkienė.
Tuo metu opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas
Mazuronis bei valdančiosios Liberalų ir centro frakcijos narys Arminas
Lydeka tvirtino, jog tautos aktyvumu nereikėtų pernelyg pasitikėti - anot jų,
referendumas dėl įvairių priežasčių gali neįvykti.
V.Mazuronis tvirtino bet kokiu svarbiu klausimu pasisakantis už
tiesiogiai referendumu išreikštą piliečių valią, tačiau nuogąstavo esą
piliečiai „gali specialiai nebalsuoti referendume dėl priešiškumo dabartinei
valdžiai“.
Naują Pilietybės įstatymo redakciją rengusiai Seimo darbo grupei
vadovavęs A.Lydeka teigė, kad referendumas gali nepavykti dėl piliečių
entuziazmo stokos.
„Niekam - net užsienio lietuviams - nereikia absoliučios dvigubos
pilietybės. Aukso vidurį galbūt būtų galima rasti keičiant įstatymą, bet ne
įteisinant dvigubą pilietybę visiems ir visada“, - BNS sakė A.Lydeka.
Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė pirmadienį BNS sakė, jog
V.Adamkus dės visas pastangas, kad piliečiai suprastų šio klausimo svarbą ir
ragins pasisakyti už dvigubą pilietybę.
Liepos viduryje Seimas pritarė prezidento veto naujam Pilietybės
įstatymui ir balsavo už šalies vadovo pateiktas pataisas, numatančias, kad
dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų
valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl
dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Tuo metu vetuotas įstatymas numatė, kad du pasus galėjo turėti užsienyje
gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai.
Vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė, kad Seimo priimtame naujame
Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos
pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais -
išimtiniais - atvejais.
Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Regina Narušienė
griežtai sukritikavo V.Adamkaus sprendimą vetuoti įstatymą ir tvirtino
nusivylusi Seimu, pritarusiu prezidento veto. Anot jos, guodžia bent tai,
kad palikta galimybė Lietuvos pilietybę įgyti užsienyje gimusių lietuvių
vaikams.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.