Tai V.Adamkus pareiškė pirmadienį dalyvaudamas Pasaulio lietuvių
bendrijos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų
suvažiavimo posėdyje Trakuose.
Prezidentas teigė artimiausiu metu ketinąs kreiptis į Seimo pirmininką
Česlovą Juršėną ir pasiūlyti Seimui priimti sprendimą dėl referendumo
sušaukimo.
Seimo pirmininkas Č.Juršėnas BNS pirmadienį teigė, kad prezidento
siūlymas - vertas rimto svarstymo.
„Be abejonės, idėja verta svarstymo ir visuomenėje, ir Seime, bet
problema ta, kad šis kadenciją baigiantis Seimas posėdžiaus tik dešimt dienų
pagal preliminarų grafiką. Antra - jei jau daugiau ar mažiau žinoma prezidento
rinkimų data - 2009 metų vasara, tai pagal mūsų Referendumo įstatymą
galutinį nutarimą dėl referendumo šaukimo galima priimti ne anksčiau kaip
trys mėnesiai ir ne vėliau kaip du mėnesiai iki tos numatytos datos. Tai
reiškia, kad jau kitų metų pavasarį maždaug turėtų būti priimtas sprendimas“,
- BNS pirmadienį sakė Č.Juršėnas.
Anot jo, pradėti svarstyti nutarimą dėl referendumo galima dabartiniame
kadenciją rudenį baigsiančiame Seime, o pratęsti šį svarstymą galės jau
naujos sudėties Seimas, išrinktas per spalio 12 dieną vyksiančius parlamento
rinkimus.
„Pirmiausia turime pasitarti su teisininkais konstitucionalistais, kad
būtų parengta tinkama subtili klausimo formuluotė, kuri bus pateikta
referendumui. Motyvacijos tokiam referendumui tikrai yra pakankamai,
diskusijos jau vyko, o formuluotė turi būti labai gerai apgalvota. Mes
įsikišame į Konstitucijos kūną ir kaip tik toje jautrioje vietoje, kurią
galima liesti tik per referendumą“, - sakė Č.Juršėnas.
Jis teigia, kad kai tik gaus prezidento pasiūlymą - tarsis su Seimo
frakcijomis.
Liepos viduryje Seimas pritarė prezidento veto naujam Pilietybės
įstatymui ir balsavo už šalies vadovo pateiktas pataisas, numatančias, kad
dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų
valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl
dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Tuo metu vetuotas įstatymas numatė, kad du pasus galėjo turėti užsienyje
gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai.
Vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė, kad Seimo priimtame naujame
Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos
pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais -
išimtiniais - atvejais.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą
pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin
aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais
jie iškart praranda Lietuvos pasą.
R.Narušienė griežtai sukritikavo V.Adamkaus sprendimą vetuoti įstatymą ir
tvirtino nusivylusi Seimu, pritarusiu prezidento veto. Anot moters, guodžia
bent tai, kad palikta galimybė Lietuvos pilietybę įgyti užsienyje gimusių
lietuvių vaikams.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.