Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorės Rūtos Baškytės
teigimu, atstatant nulaužtą saulės laikrodžio stelą, reikėtų naudoti ne
granitą, o gamtai artimesnes medžiagas - medį, nes Nidoje kraštovaizdis yra
trapus.
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorės Aurelijos
Stancikienės, šitoje gamtinėje aplinkoje prioritetas yra gamta. Kuršių
nerijos nacionalinis parkas yra unikalus ir jokie koncertai, fejerverkai,
stelos, gamtosaugininkės nuomone, nedarys tos vietos įdomesnės.
Anot A.Stancikienės, tokie dalykai, kaip svetimkūniai, šios vietos vertę
gali tik sumažinti, tuo metu žmonės važiuoja ieškoti natūralios, nepaliestos
gamtos.
„Mes kuriame Lietuvą, o ne naikiname ir nesidžiaugiame griuvėsiais, mes
kuriame ateities kartoms, pasiremdami praeities kultūros paveldu. Saulės
laikrodis yra jungtis tarp žmogaus ir gamtos“, - BNS sakė vienas iš saulės
laikrodžio autorių - etnologas Libertas Klimka.
Anot L.Klimkos, gamtosaugininkai ir paveldosaugininkai nėra įsigilinę į
šį klausimą, ketinama atstatyti laikrodžio stelą, nukaldintą ne iš granito,
o iš pilko gabro akmens, atvežto iš Kinijos.
Aplinkos ministerijoje apvalaus stalo diskusijoje antradienį
gamtosaugininkai, savivaldybės atstovai kalbėsis apie tolimesnį saulės
laikrodžio likimą.
1999 metais Parnidžio kopos aikštelėje saulės laikrodį sudaužė uraganas
Anatolijus.
13,8 metro aukščio saulės laikrodis ant Parnidžio kopos buvo pastatytas
1995 metais, minint penktąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines.