Prasidėjus javapjūtei Jurbarko r. Veliuonos, Juodaičių, Seredžiaus seniūnijų ūkininkai vėl skaičiuoja šernų padarytus nuostolius. Kai kurie jau nebetiki, kad medžiotojai atlygins bent dalį žvėrių padarytos žalos, nes mano, kad savivaldybėje sudaryta komisija gina ne ūkininkų, o medžiotojų interesus.
Pernykščiai nuostoliai dar nesuskaičiuoti
Daugiau kaip 100 ha pasėlių deklaravusio Veliuonos seniūnijos Tamošių kaimo ūkininko Džeraldo Kučinsko laukuose šernai šeimininkauja kasmet. Pernai labiausiai jie pasidarbavo Pelučių ir Birbiliškės kaimuose – dviejuose laukuose ūkininkas neteko po 0,5 ha kviečių. Nors iš karto pranešė seniūnui ir pasėlius apžiūrėjo jo pakviesta komisija, nuostoliai iki šiol neatlyginti. Neįtikėtina, tačiau D. Kučinsko laukus aplankęs savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyriaus vyriausiasis specialistas Povilas Kazėnas komisijos pirmininkui iki šiol nepateikė laukų apžiūros protokolo.
„Kad neieškočiau ir nieko negausiu, man iškart pasakė Veliuonos seniūnas Mindaugas Šlepševičius. Įtarimų, kad jo pranašystė išsipildys, kilo jau tuomet, kai nuniokotų laukų apžiūrėti atvykęs P. Kazėnas ir Žemės ūkio rūmų atstovas Aušvydas Trumpys nerašė protokolo – tada klausiau jų, ar ant jokio rašto man nereikia pasirašyti, bet P. Kazėnas atsakė, kad protokolas bus surašytas, kai iš atostogų grįš komisijos pirmininkas Romualdas Paulauskas“, – „ŪP” pasakojo ūkininkas.
R. Paulausko atostogos pernai ilgai neužtruko, tačiau protokolas nesurašytas iki šiol. Ūkininkas ne kartą ėjo pas R. Paulauską ir beveik visada išgirsdavo tą patį – P. Kazėno dabar nėra, neturime ką paklausti.
„Iš pradžių dar prašė palaukti, kol Statistikos departamentas patvirtins vidutinius praėjusių metų derlingumo rodiklius, tačiau ir tuomet, kai šių naujų metų pradžioje jie jau buvo aiškūs, protokolo niekas nerašė ir nuostolių neskaičiavo“, – neslėpė apmaudo jaunas ūkininkas.
Pamiškėse šernų knibždėte knibžda
Dviejuose laukuose praradęs apie 1 ha žieminių kviečių, D. Kučinskas pernai patyrė daugiau kaip 4 tūkst. Lt nuostolių. Nors jie skaičiuojami pagal daug mažesnį vidutinį šalies derlingumą (pernai – 3,3 t), dalį nuostolių iš medžiotojų ūkininkas būtų galėjęs išsireikalauti, tačiau savivaldybė savo funkcijų neatliko. Kodėl taip atsitiko, Jurbarko rajono mero sudarytos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti pirmininkas R. Paulauskas komentuoti nesutiko.
„Už savo pavaduotojo veiksmus atsakyti negaliu. Daug kartų prašiau pateikti protokolą, tačiau iki šiol jo negavau. P. Kazėnas dabar atostogauja, išvykęs į Daniją, rugsėjį turėtų grįžti – tada ir suskaičiuosime nuostolius“, – tikino komisijos pirmininkas.
Nesitikėdamas sulaukti, kad bus atlyginti pernykščiai nuostoliai, D. Kučinskas praėjusią savaitę vėl važiavo į seniūniją – šiemet šernai pasidarbavo kone visuose jauno ūkininko laukuose. Net ten, kur miškas toli ir atrodo, kad žvėrys tikrai neateis, – kviečiai išguldyti, varpos nuėstos.
Šernų pamiškėse knibždėta knibžda, nes, įsigaliojus Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimams, iki spalio 1 d. šernų pateles medžioti draudžiama. Medžiotojai kalba, kad šią vasarą „Dubysos“ medžiotojų būrelis nušovė 40 šernų, o per žiemos sezoną – net 200, tačiau nušovusiems „kiaulę“ tenka mokėti baudą.
Nuolat su medžiotojais dėl šernų padarytų nuostolių barasi ir veliuoniškis ūkininkas Arūnas Mickūnas. Pernai su „Dubysos“ būrelio medžiotojais jam pavyko susitarti geruoju. Už 3 ha suniokotų pasėlių medžiotojai ūkininkui sumokėjo 1000 Lt. „Mažai, bet vis geriau negu nieko. Kai kalbiesi su vietiniais, visada kaip nors susitari, tačiau blogiausia, kai laukai yra Vilniaus ir Kauno medžiotojų plotuose“, – sakė ūkininkas.
Prestižiniuose plotuose - prestižinės medžioklės
Apie 500 ha pasėlių deklaravusio A. Mickūno laukai nuo Tamošių nusitęsia kone iki Veliuonos. Prestižiniuose medžioklės plotuose susikerta daugelio aukštų valdininkų interesai: „Girių“ būrelyje medžioja vilniečiai iš Generalinės miškų urėdijos, „Alsos“ būrelyje – aukštas pareigas prokuratūroje ir policijoje užimantys valdininkai. Kalbama, kad stojamasis mokestis į šiuos būrelius – nuo 20 iki 40 tūkst. Lt, todėl vietinių medžiotojų juose kaip ir nėra. Tai kas tuomet baido šernus iš ūkininkų laukų?
„Ogi niekas. Patys kone kiekvieną vakarą važinėjame į laukus šernų gainioti, pyškiname į orą, bet ir to daryti, atrodo, negalime“, – sakė A. Mickūnas.
Pasak ūkininko, šernai tiek suįžūlėjo, kad net laukuose dirbančio kombaino nebijo – dieną į pjaunamus žieminius įbėga ir vėl išbėga. A. Mickūnas tikino, kad vietiniai medžiotojai dešimtyje hektarų 40 šernų suskaičiavo. Kuo daugiau žvėrių, tuo smagiau ponams iš Vilniaus ir Kauno medžioti, bet ką daryti ūkininkui, jei jo pasėliai – pramogų zonoje?
Išeitis - medžiotojų sutartys su ūkininkais
A. Mickūnas žino, kad įstatymas leidžia ūkininkams uždrausti medžioti savo žemėse, tačiau kokia iš to nauda, jei ir patys šiuose plotuose medžioti jie negali – uždraudus būreliui medžioti, šernų pyškinti visiškai nebebus kam. Medžiotoju anksčiau buvęs A. Mickūnas piktinasi, kad valstybė neįpareigoja medžiotojų tartis su ūkininkais, sudaryti medžioti jų žemėse leidžiančią sutartį – esą medžiotojams būtų sunku rasti žemės savininkus.
„Tai visiška nesąmonė. Lietuvoje yra 500 tūkst. žemės savininkų ir 40 tūkst. medžiotojų – vienam medžiotojui reikėtų susitarti tik su 12 ūkininkų. Argi tai daug? 2000-aisiais, kurdami medžiotojų būrelį, dviese pasirašėme sutartis su 193 žemės savininkais. Dabar medžiotojai ūkininkų laukuose daro, ką nori. Taip yra todėl, kad Seime sėdintys medžiotojai medžioklės įstatymus priiminėja sau“, – tvirtino A. Mickūnas.
Šiemet vienas didžiausių Veliuonos seniūnijos ūkininkų patyrė iki šiol neregėtą akibrokštą: Atkalnės kaime jo nokstančius kviečius liepos pradžioje visureigiais ir traktoriumi išvažinėjo bokštelį pasistatyti sumanę medžiotojai. Jie galėjo važiuoti pamiške, bet per pasėlius, matyt, buvo arčiau ir patogiau.
„Jei valstybė įpareigotų medžiotojus pasirašyti sutartį su ūkininku, kurio laukuose jis nori medžioti, tokių nesąmonių medžiotojai tikrai nedarytų“, – įsitikinęs A. Mickūnas.
Nuostolius skaičiuoja medžiotojas
Kad daugiausia problemų ten, kur medžioja vilniečiai ir kauniečiai, sutinka ir komisijos medžiojamųjų gyvūnų žalai apskaičiuoti pirmininkas R. Paulauskas. Pasak jo, prašymų įvertinti žalą gaunama tik iš tų seniūnijų, kur medžioja atvykėliai. Kitur, jei net šernai ir pašeimininkauja laukuose, ūkininkams pavyksta su medžiotojais susitarti geruoju.
R. Paulauskas pripažįsta, kad komisija turi vidinių problemų ir ją reikėtų reformuoti. „Sakiau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, kad trys komisijos nariai nedirba – kai reikia važiuoti apžiūrėti laukų, nėra kam“, – tvirtino pirmininkas.
Tačiau ir „išretėjusiai“ komisijai darbo, atrodo, nėra per daug – pernai ji gavo tris prašymus. Dviejose vietose rastas geranoriškas susitarimas, o D. Kučinsko prašymas apskaičiuoti žvėrių padarytą žalą nepatenkintas iki šiol. Šiemet prašymų įvertinti pasėliuose šernų padarytą žalą taip pat ne daugiau.
„Manau, kad komisija specialiai vilkina reikalą – juk seniūnas mums iškart pasakė, kad nieko nelaimėsime, dar perspėjo, kad neturime tiek pinigų, kad galėtume su vilniečiais medžiotojais bylinėtis. Gal prašymų būtų ir daugiau, bet kiti žmonės tikriausiai paklausė patarimų“, – kalbėjo Veliuonos seniūnijos ūkininkai D. Kučinskas ir A. Mickūnas. Abu jie mano, kad savivaldybės komisija nusiteikusi ginti ne ūkininkų, o medžiotojų interesus.
Komisijos pirmininkas R. Paulauskas pripažįsta, kad jis pats taip pat yra medžiotojas. „Bet dabar nemedžioju ir jokiam būreliui nepriklausau“, – sakė valdininkas.