„Mums buvo labai sunku psichologiškai, nes kinams NBA krepšininkai yra dievukai. Mano žaidėjams – taip pat“, – po pirmųjų olimpinių rungtynių pasakojo Kinijos rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.
Kinai mojavo Kinijos vėliavomis, bet vilkėjo Amerikos rinktinės arba NBA klubų marškinėliais. Jie plojo po Yao Ming'o metimų, bet tuoj pat klykė iš susižavėjimo po Kobe Bryanto dėjimo į krepšį.
Net JAV prezidentui George'ui W.Bushui, kuris atėjo į krepšinio rungtynes, komunistinėje Kinijoje aidėjo ovacijos, kai jis paliko tribūną mačui dar nesibaigus. Amerikiečių pranašumas buvo aiškus – jie laimėjo 101:70.
„Apie NBA kinai žino viską, o apie tai, kas vyksta Europoje – nieko. Kai kažkada paklausiau, ar rodysite Eurolygą, tai parodė dviejų mėnesių senumo rungtynes devintą valandą ryto. Žaidė Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Salonikų „Aris“, – pasakojo J.Kazlauskas.
Prieš aštuonerius metus Sidnėjuje jis atvedė savo šalies nacionalinę komandą ant bronzinės pakylos. Dabar 53 metų specialistas bando išgyventi kiniškoje krepšinio psichozėje.
Kinai lietuvio prisibijo
„Spaudos konferencijoje – Misteris Jonas“, – taip Pekine pristatomas J.Kazlauskas.
Po amerikiečių pergalės prieš kinus konferencijų salėje susirinko tiek žmonių, kiek po visų kitų rungtynių kartu sudėjus.
„Misteri Jonas, ar gali Kinija ir JAV vėl susitikti finale?“ – įpusėjus klausimų ir atsakymų laikui išgirsta J.Kazlauskas.
Jis pirmą kartą šį vakarą nusišypso. Visada griežtumu garsėjęs treneris iki tol nerodė jokių emocijų.
„Ši Kinijos rinktinė dar nėra tokio lygio“, – su šypsena lūpose kinams pareiškė lietuvis ir vėl surimtėjo.
„Jonas dažnai atrodo piktas“, – „Lietuvos rytui“ sakė vienas žurnalistas, dirbantis oficialiam Pekino interneto puslapiui.
„Kinai J.Kazlausko prisibijo, ir tai yra gerai. Jis idealiai atitinka kinų poreikius – kitoks treneris nesuvaldytų tos komandos“, – paaiškino J.Kazlausko asistentas Alvydas Pazdrazdis.
Barselonoje taršė kinus
Barselonos olimpinės Lietuvos rinktinės gynėjas Kinijos rinktinėje dirba ir asistentu, ir fizinio rengimo treneriu.
Bet 36 metų A.Pazdrazdis negali sėdėti ant suolo per rungtynes, nes visas štabas, kuriame – ir vertėjai, netelpa. Prieš rungtynes olimpiadoje jis nevadovauja apšilimui, tik jį prižiūri.
„Arenoje labai didelis triukšmas, per vertėją rengti apšilimą būtų sunku, todėl tai daro kinas“, – paaiškino buvęs krepšininkas.
Kai 1992-aisiais jis debiutavo olimpinėje rinktinėje, Lietuva rungtyniavo būtent su Kinija. Tą mačą lietuviai laimėjo 112:75.
„Atsimenu, kad tose rungtynėse gavau nemažai žaisti. Kinija tada nebuvo labai stipri varžovė. Atsimenu ir dar kinams primenu“, – juokėsi A.Pazdrazdis.
Barselonoje jis įbėgo į aikštę ir rungtynėse su pirmąja JAV „Svajonių komanda“. Užvakar jis vėl atsidūrė amerikiečių priešininkų pusėje.
Spaudė ranką prezidentas
Kinijos rinktinės treneriai iš Lietuvos gyvena sporto bazėje Pekine, kur patekti galima tik po griežtos kontrolės.
J.Kazlausko komanda manė, kad galbūt per olimpiadą reikėtų kraustytis į olimpinį kaimelį, bet greitai tokios minties buvo atsisakyta.
„Yao populiarumas yra toks didelis, kad geriau išvengti kaimelyje kamščių aplink jį“, – sakė J.Kazlauskas.
Rinktinės sporto bazėje prieš olimpiadą ranką jam spaudė net Kinijos prezidentas Hu Jintao. O kai liaudies respublikos lyderis mojo iš savo tribūnos šalies delegacijai per žaidynių atidarymo ceremoniją, J.Kazlauskas buvo namuose. Jis nenorėjo dalyvauti valstybių parade.
„Pasakiau jiems: jei versite – tai eisiu, bet mieliau likčiau namie“, – pasakojo treneris, po Atėnų olimpiados tapęs vyriausiuoju Kinijos rinktinės strategu.
D.Nelsonas – nereikalingas
Į pagalbą Pekino žaidynių metu jis pasikvietė Donnie Nelsoną – žmogų, kuris nuo pat Barselonos kiekvienoje olimpiadoje padėjo Lietuvai. Bet pernai naujieji treneriai pareiškė: „Dallas Mavericks“ vadovas nebeturi laiko Lietuvos rinktinei.
„Aš netikiu, kad jis Lietuvai pasakė „ne“. Man jis sakė: „Aš Lietuvai nebereikalingas“, – pasakojo J.Kazlauskas.
Subūręs trenerių komandą, jis bando suburti ir krepšininkus, kad jie galėtų bent jau pakartoti Atėnų olimpiados stebuklą, kai Kinijos rinktinė pateko į aštuntfinalį.
Minios sekioja iš paskos
- Treneri, atrodote jau pripratęs prie jus supančių didžiulių minių, jeigu spaudos konferencija po rungtynių su JAV jums pasirodė neilga? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Kazlausko.
- Šią konferenciją valdė FIBA žmonės. Jie neleido įsibėgėti kinų žurnalistams, be to, jų ten buvo ribotas skaičius.
Kinijoje krepšinis labai populiarus. Iš pradžių rinktinė ketino apsigyventi olimpiniame kaimelyje, bet per vėliavos kėlimo ceremoniją pasidarė aišku, kad tai neįmanoma. Vos pasirodė Yao, apsaugininkai metė savo darbą.
- Kiek trunka spaudos konferencijos Kinijoje?
- Pavyzdžiui, per Azijos žaidynes buvo susitarimas, kad pradžioje kelis klausimus užduoda užsienio žurnalistai, o tada jie gali išeiti, ir prasideda kiniška dalis su vertimu.
Tai užtrukdavo kokią valandą. Jie nori visko išklausinėti.
Krepšinis – ne karas
- Ar jums buvo svarbu, kad olimpinių žaidynių burtai nesuvestų jūsų rinktinės su Lietuva?
- Po burtų labiau išgyvenau dėl to, kad pirmas dvejas rungtynes reikės žaisti su JAV ir Ispanija.
- O tai, ar teks žaisti su savo šalies rinktine, jums nerūpėjo?
- Jei Lietuvoje būtų karas, žinočiau, ką pasirinkti, o čia yra žaidimas.
- Bet jūsų asistentui D.Nelsonui tai – daugiau nei žaidimas. Rungtynėse su JAV jo nebuvo trenerių štabe.
- Jie mėgsta politikuoti ten, kur nereikia. Aš gerbiu jo nuomonę, bet su tuo nesutinku.
- Pekine – pirmoji olimpiada, kai Lietuvos rinktinėje D.Nelsono nėra. Kaip pavyko jį pasikviesti į Kiniją?
- Lietuvos rinktinė atsisakė jo paslaugų, ir Donnie buvo laisvas. Aš septynerius metus dirbau su juo petys iš peties, gerai žinome vienas kito idėjas ir ko norime iš komandos.
Man reikalingas žmogus iš šalies, su kuriuo galiu pasikalbėti. Su kinu asistentu per rungtynes nespėju tartis, nes kalbos per vertėją užima daug laiko.
- Kai po pralaimėjimo JAV jūsų paklausė, ar komandos gali vėl susitikti olimpiados finale, pasakėte, kad Kinijai tikėtis medalių – anksti. Bet vietiniai saviškius priskiria prie favoritų?
- Klausimas apie finalą labiau pokštas. Tie, kurie supranta, situaciją vertina realiai.
Kinai nelabai suvokia, kas yra Europa, todėl kai atvažiavo antroji Kroatijos ir Lietuvos rinktinė, jie nesuprato, kad laimėjome ne prieš pirmąją komandą.
Lietuvos rinktinė – solidi
- Ar matėte Lietuvos rungtynes su Argentina?
- Taip. Būtų buvę neteisinga, jei būtų laimėjusi Argentina.
Pirmos rungtynės visada būna nervingos, komandas slegia įtampa. Apie žaidimą spręsti pagal vienas rungtynes negali, bet lietuviai atrodė neblogai.
- Tikėjotės, kad lemiamus taškus pelnys Linas Kleiza?
- Viskas buvo logiška, įžaista, jis buvo laisvas. O kad Linas gali įmesti, matėme NBA.
- Du jūsų treniruotos Sidnėjaus rinktinės žaidėjai vis dar komandoje. Kaip dabar atrodo Šarūnas Jasikevičius ir Ramūnas Šiškauskas?
- Solidesni nei tada. Žino, ką daryti, kaip išspausti iš minimumo sau palankias situacijas. Ši žaidėjų karta, kuri yra ir mano kažkiek auginta, demonstruoja solidų krepšinį.
Šiemet Lietuvos komanda pakankamai subalansuota. Man labai patiko Marijonas Petravičius. Jau nekalbu apie Robertą Javtoką. Jis – labai subrendęs žaidėjas. Jie gali grumtis po krepšiu, o ties tritaškio linija Lietuva visada buvo stipri.