Galbūt išgirdę, jog neseniai tarnyste rusų energetikams kaltintas
dabartinis LEO valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis per mėnesį gaus
po 50 tūkst. litų, žmonės neteko žado ir iki šiol negali pratarti žodžio?
Vis dėlto laiko praėjo nemažai. Net labiausiai nestebintas jau būtų
atgavęs žadą ir galėtų pradėti svarstymus.
Jeigu LEO LT būtų viena iš daugelio privačių bendrovių, būtų galima
pavydėti jos darbuotojams sėkmės ir stengtis surasti darbą tokioje
įmonėje, kuri yra pajėgi mokėti dideles algas.
Tačiau LEO LT nėra viena iš daugelio. Tai - natūrali monopolija, kurios
didžioji akcijų dalis priklauso valstybei, o pelną suneša šalies žmonės,
už energiją mokantys tiek, kiek energetikai paprašo.
Todėl visiškai natūralu būtų išgirsti klausimą: kodėl, pavyzdžiui,
buvęs premjero patarėjas Saulius Spėčius, perbėgęs į valstybinę LEO LT už
dirbs 45 tūkstančius, jeigu premjero alga - tik 10 tūkstančių. Net ir
šalies prezidentas gauna kone perpus mažiau - 26 tūkstančius.
Ar šių aukščiausių pareigūnų pajamos nėra ta riba, kurios peržengti
nederėtų vien todėl, kad atlyginimo dydis pirmiausia yra siejamas su
atsakomybės mastu?
Laisvosios rinkos šalininkas tuojau pat paprieštarautų: nėra jokio
skirtumo, kas valdo bendrovės akcijas - asmuo ar valstybė. Svarbu tik
tai, ar ji pajėgia generuoti pelną. Jeigu pajėgia - gali mokėti tokias
algas, kokios atrodo priimtinos akcininkams.
Bet juk tai - monopolija, kurios paslaugų žmonės negali išvengti lygiai
taip pat, kaip ir negali rinktis kainų, - paprieštarautų
socialdemokratinės minties puoselėtojas.
Kas nors jam galėtų atkirsti: mažai uždirbantis monopolijos
darbininkas paprastai kainuoja labai brangiai, nes įgyja savybę
įmantriai papildyti savo pajamas. Pavyzdžiui, nuspręsdamas brangiai
mokėti už kokio remonto ar tinklų atnaujinimo paslaugas.
Kitaip sakant, diskutuoti tikrai yra apie ką. Bet nei diskusijos, nei
triukšmo nebuvo. Nebuvo matyt todėl, kad šį kartą pasielgta visiškai
neįprastai, net priešingai lietuviškai praktikai.
Atlyginimų dydis be jokių maivymųsi buvo paskelbtas. Kiek dar galime rasti bendrovių - turinčių konkurentų, privačių ar valstybinių monopolijų, kurios atvirai papasakotų apie savo algas,
saugomas specialaus asmens duomenų įstatymo? Aš tokių nežinau.
LEO LT atvejis leidžia teigti, kad ne atlyginimų dydis, o pirmiausia noras
jį paslėpti po devyniomis marškomis, kelia didžiausią susidomėjimą ir
nepasitenkinimą.
Skandalas dėl valdžios algų eilinį kartą kyla dėl šios priežasties.
Atrodo, jau lyg ir priimtas įstatymas, įpareigojantis viešinti ir
politikų, ir visų valstybės tarnautojų algas, lyg ir žinoma visuomenės
nuomonė, bet eilinį kartą lipama ant to paties grėblio.
Nesakysiu - ir baigta. Būdų apeiti įstatymą ir slėpti tai, kas turėtų
būti skelbiama viešai internete, yra įvairių. Populiariausias pinklinti
aiškinant kokie yra koeficientai ir kategorijos, priedai ir priemokos.
Bet formulės - ne konkretūs skaičiai. Šie kas mėnesį yra parašyti
algalapiuose. Būtent šios sumos ir domina visuomenę.
Nenoras jas pasakyti yra toks didelis, jog verčia sugalvoti, kaip
imituoti mažesnę algą, o gauti didesnę. Tam tarnauja reprezentacinės
išlaidos, kurias galima naudoti laisvai. Arba lėšos kanceliarinėms
reikmėms.
Pieštukai - už tūkstančius. Ir kiekvieną mėnesį. Tai jau amžinas
Lietuvos valdžios gyvenimo anekdotas. Bet visi galintys žaidžia šį
žaidimą ir visai nesijuokia.
Baisu. Sužinos, kad kokio mokymo centro vadas uždirba dvidešimt
tūkstančių, pasipiktins ir atims. Dar baisiau, kad užuodę ramią ir
pelningą vietą gali jos užsimanyti ir kiti. Pradės kastis po kėde.
Bet juk vis tiek sužinos. Ne šiandien, tai rytoj. Kuo labiau slėpsi,
tuo daugiau bus įtarimų, jog alga gaunama nepelnytai.
Visiems, o ypač gaunantiems, būtų daug geriau paskelbti tai, kas parašyta algalapiuose ir gaunama pavadinus kitais vardais.
Norėjimas slėpti tik patvirtina, kad protas valdžios koridoriuose nėra
dažnas svečias. Tai - dar vienas patvirtinimas, kad didelių algų jie
anaiptol ne visada verti. Juk bailys visur yra tik bailys. Jo kaina
maža ir versle, ir valdžioje.
***
Šis “Lietuvos ryto” apžvalgininkės R.Sotvarienės komentaras šiandien buvo skaitomas per Lietuvos radiją.