Lietuvos gruzinas S.Amirgulašvilis: „Rusai naudoja osetinus kaip patrankų mėsą“

Ginta Gaivenytė
Lietuvos gruzino verslininko Sergo Amirgulašvilio namuose nuolat įjungtas televizorius, transliuojantis Gruzijos televizijų naujienas - jis su nerimu stebi, kas vyksta gimtojoje šalyje.
Sergo, kuris yra ir Gruzinų kultūros draugijos “Iberija” pirmininko pavaduotojas, interviu lrytas.lt pabrėžė: “Rusai kursto osetinus. Paprasti žmonės norėtų gyventi Gruzijoje. Bet rusai sudarė ten valdžią iš savų žmonių, instrukcijas gauna iš Maskvos ir visą laiką klykia – duokit laisvę, duokit valstybę”.
***
– Kaip Lietuvoje gyvenantys gruzinai reaguoja į šių dienų įvykius? Turbūt jaudulio dėl Gruzijoje gyvenančių giminaičių daug?
– Mano tėvai, brolis, sesuo - Gruzijoje, ir žmona ten dabar išvykusi. Tačiau jie gyvena toli nuo vietų, kur vyksta karas. Vakar telefonu kalbėjau su artimaisiais, ten ramu, panikos didelės nėra.
Karo mes, gruzinai, nebijom. Tik baisu, kad daug jaunų žmonių žus. Skaudu, kad kai visas pasaulis žiūri olimpiadą, kai norisi už sportininkus sirgti, vyksta Rusijos – Gruzijos karas.
Juk tai iš esmės yra Gruzijos ir Rusijos konfliktai, osetinai čia nieko dėti. Rusai osetinus naudoja kaip patrankų mėsą. Jiems rūpi, kad Gruzija neįstotų į NATO, kad Gruzijoje nuolat vyktų konfiktai.
– Kaip, jūsų nuomone, atsitiko, kad osetinai į šį dalyką įsipainiojo? Gal charakteriai gruzinų ir osetinų labai skiriasi – sako, kad osetinai ramesni, gruzinai - karštesni.
– Osetinai gyvena ne tik Pietų Osetijoje, jų yra ir kituose miestuose. Gruzijoje ir armėnai, ir osetinai, ir abchazai – visi normaliai sutaria. Tik ten, kur teritorija ribojasi su Rusija, prasideda problemos.
Anksčiau tas Cchinvalis buvo maža gyvenvietė. Visi draugiškai ten gyveno. Po to Sovietų Sąjunga jiems davė autonomiją, o kodėl davė, taip ir neaišku.
O dabar jie jau nori būti valstybė ir nuo Gruzijos atsiskirti. Taip mūsų, gruzinų, svetingumas ir gerumas prieš mus pačius atsisuko – nori dabar mūsų žemę atimt.
Įsivaizduokite, kas būtų Lietuvoje, jei aplink Ignalinos atominę elektrinę gyvenantys rusai imtų reikalauti autonomijos, o tada rusai ateitų ir pradėtų bombarduoti, tvirtindami, kad jie palaiko rusus, kurie Visagine gyvena. Jūs pagalvokite – Šalčininkų rajone gyvena daugiau rusų negu tame Cchinvalyje.
Rusai kursto osetinus. Paprasti žmonės norėtų gyventi Gruzijoje, juk ten visi “persimaišę”, šeimos mišrios. Tačiau rusai sudarė ten valdžią iš savų žmonių, instrukcijas gauna iš Maskvos ir visą laiką klykia – duokit laisvę, duokit valstybę.
– Kaip gruzinai vertina Gruzijoje gyvenančius rusus – ar tarp žmonių jaučiasi įtampa?
– Niekada dėl to nebuvo problemų. Ir rusai, ir gruzinai yra geri žmonės. Nėra taip, kad gruzinai rusų nekęstų. Konfliktai tik aukščiausiame lygyje vyksta. Manau, abi vyriausybės kaltos, kad nenori gražiuoju tartis. V.Putinas ir M.Sakaašvilis vienas kito negali pakęsti, jie vienas kitam galėtų perkąsti gerkles. Du žmonės, tačiau dėl jų visi kiti kenčia.
Be to, aš manau, kad iš šitų konfliktų Rusija neturės jokios naudos.
– Kodėl? Matyt, Maskva kažkokios naudos tikisi?
– Rusija norėtų pakeisti Gruzijos vyriausybę, kad ji būtų prorusiška. Dėl to jie ir žaidžia osetinų jausmais, dėl to ir naudoja juos kaip patrankų mėsą. Kaukazas – tai Azijos raktas. Kas valdo Gruziją, tas valdo ir Armėniją, ir Azerbaidžaną. Čia susiduria didžiuliai interesai ir pinigai. Visi – ir Rusija, ir Europa, ir Amerika nori kontroliuoti Gruziją.
Tačiau jei rusai nekariautų, o draugiškai su Gruzija tartųsi, jie daugiau išloštų. Mes, gruzinai, nesame agresyvi tauta, su mumis geriausia diplomatiškai kalbėti. O kuo labiau jie stengiasi atimti mūsų žemę, tuo didesnė įtampa.
Rusija nenori, kad Gruzija galvotų europietiškai, civilizuotai. Jie nori, kad gruzinai šoktų pagal jų muziką. Tačiau dabar jau XXI amžius ir gruzinų mąstymas labiau europietiškas negu rusiškas. Nebus M. Sakaašvilio, bus kitas prezidentas, bet vis tiek Gruzija bus proeuropietiška.
– Kiek gruzinų gyvena Lietuvoje ir kaip jie čia atsidūrė?
– Lietuvoje gruzinų - apie 500, Vilniuje – apie šimtą. Pažįstu pora verslininkų, daug yra samdomų darbuotojų. Beveik visi mano pažįstami vedę lietuves. Labai daug gražių merginų pas jus, gruzinai vyrai jomis žavisi.
Kartais gruzinai į Lietuvą atvažiuodavo kaip į mažąją Europą prekiauti ar ilsėtis ir žmoną čia rasdavo, kartais lietuvės važiuodavo į Gruziją ilsėtis ir ten susipažindavo. Tbilisyje yra didelė lietuvių bendruomenė – ten irgi dauguma moterys, lietuvių vyrų mažai.
Dauguma gruzinų į Lietuvą atvažiavo 1992– 1993 metais, kai Gruzijoje buvo itin neramu. Dabar nė vienas gruzinas nepasakys, kad Lietuvoje blogai jaučiasi. Ir dabar lietuviai šaunuoliai, gruzinus palaiko. Labai svarbus mums yra Lietuvos politinis palaikymas.
Manau, kad lietuviai ir gruzinai yra panašūs – kultūra skirtinga, bet vienodai darbą myli ir iniciatyvūs yra. Ne taip, kaip baltarusiai, su kuriais šnekėk nešnekėjęs, vis tiek nesusišnekėsi.
Man patinka demokratinėje šalyje gyventi, to paties norėčiau ir Gruzijoje – kad būtų žodžio laisvė, kad kiekvienas galėtų pasakyti savo nuomonę.
Štai Lietuvoje visi prekiauja, verslu užsiima, o ten verslo situacija prasta. Tik su Turkija, Azerbaidžanu ir Armėnija Gruzija prekiauja arba per jūrą veža produkciją į Europą. Su Rusija praktiškai sienos uždarytos, prekyba nevyksta. Žmonės gyvena ir geresnių laikų laukia – kai nebus karo, kai sienos bus atviros.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.