V.Adamkus teigė pasigendąs ir labiau aiškios ES pirmininkaujančios
Prancūzijos pozicijos.
„Man atrodo, kad Prancūzija, vietoj to, kad užimtų labai stiprią ir
aiškią poziciją, vis tik nepasisakė nei į vieną pusę, nei į kitą. Tai turbūt
patvirtina ir šios dienos užsienio reikalų susitikimas (BRIST - BNS)
Briuselyje, kur jie nepajėgė priimti aiškios, tvirtos ir ryžtingos
pozicijos“, - grįžęs į Vilnių spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vadovas.
Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos prezidentai bei Latvijos premjeras
antradienį buvo nuvykę į Gruziją, kuriai reiškė paramą ir smerkė Rusijos
vykdomą agresiją.
Paklaustas, ar Lietuva turėtų persvarstyti santykius su Rusija, V.
Adamkus teigė, jog Lietuvos pozicija dėl dvišalių santykių su Rusija
nesikeičia.
Tačiau Lietuvos prezidentas teigė pritariantis Didžiosios Britanijos
užsienio reikalų sekretoriaus Davido Milibando (Deivido Milibando)
trečiadienį pareikštai pozicijai, kad Europos Sąjunga (ES) po agresyvių
Rusijos veiksmų Gruzijoje turėtų iš naujo įvertinti savo santykius su
Maskva.
„Mano atsakymas į tai būtų, kad visų pirmiausia Europos sąjunga turi
vertinti santykius su Rusija, esame ES nariai, tuo pačiu turime lygiai taip
pat dalyvauti tame procese, kas seks toliau, šiandien sunku yra spėlioti,
tačiau aš tikiuosi, kad ES stos ginti tų principų, dėl kurių ji yra ir
sukurta. Lietuvos pozicija Rusijos požiūriu nepasikeitė, mes norime taikių,
konstruktyvių ir kūrybingų santykių“, - dėstė prezidentas.
Paklaustas nuomonės apie Maskvos diplomatų perspėjimus Gruziją
remiančioms Baltijos šalims ir Lenkijai, nurodant galimas „neigiamas
pasekmes“ šių šalių santykiams su Rusija, V.Adamkus tokius grasinimus
atmetė.
„Pasekmių gali būti visokių, tačiau aš atmetu bet kokį grasinimą,
ypatingai Baltijos valstybėms, kadangi mes esame platesnės bendruomenės
nariai ir gąsdinimais Rusija toli nenueis, pasaulio reakcija bus
atitinkama“, - sakė Lietuvos vadovas.
Rusijos URM informacijos ir spaudos departamento vicedirektorius Borisas
Malachovas pirmadienį pareiškė, kad kurių šalių daromi įvykių Pietų
Osetijoje vertinimai kelia grėsmę šių šalių santykiams su Rusija ir net
žlugdo kontaktų aukščiausiu lygiu darbotvarkę. Pasak jo, kai kurių šalių,
įskaitant Baltijos šalis ir Lenkiją, pareiškimai apie įvykius Pietų
Osetijoje ir Rusijos vaidmenį yra „ciniški, padaryti ne laiku ir
nesuprantami“.
„Suprantama, tokie pareiškimai verčia abejoti dėl santykių tarp mūsų
šalių kokybės ir net dėl kontaktų aukščiausiu lygmeniu grafiko“, - pažymėjo
Rusijos diplomatas.