Universitetai nuogastauja, kad trūkstamų lėšų Vyriausybė gali imti
ieškoti aukštųjų mokyklų viduje.
„Sprendimo (dėl lėšų aukštosioms mokykloms - BNS) kol kas neturime. Kai
tik surasime - pranešime", - pirmadienį BNS sakė G.Kirkilas.
Premjeras dar praėjusią savaitę yra pareiškęs, jog po teisinių ir
finansinių diskusijų jau rastas sprendimas, kaip nedidinant valstybės
išlaidų rasti 32 milijonus litų, reikalingų tam, kad studijuojantiems
netektų mokėti už mokslą rudenį, t.y. avansu dar nežinant semestro mokslo
rezultatų.
Tiesa, paties sprendimo tąkart premjeras neatskleidė, paminėjęs, jog
nenori leistis į detales.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius teigia, jog
dėl trūkstamų lėšų Finansų ministerija aiškinsis ir tarsis individualiai su
kiekviena aukštąja mokykla, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) šiuo atveju
tebus tarpininkė.
„Teisine prasme studentai iš tiesų teisūs ir įmokos negali būti mokamos
avansu. Finansų ministras praėjusią savaitę pasakė, kad šiuo atveju nebūtina
perskirstyti lėšų ir yra galimybė su kiekviena aukštąja mokykla susitarti,
kaip jai padėti. Taigi sprendimas rastas toks, kad Finansų ministerija su
kiekviena aukštąja mokykla konsultuosis ir išsiaiškins situaciją, koks
konkrečiai stygius yra, kokią kas biudžetinę situaciją turi. Kiek žinau,
Rektorių konferencija ir jos vadovas kreipėsi į Vyriausybę, kad jau
prasidėtų darbas su Finansų ministerija", - BNS pirmadienį sakė
A.Monkevičius.
Ministras teigė, jog naujausiais skaičiavimais, aukštosios mokyklos
rudenį negaus ne 32 mln. litų, o 28,8 mln. litų.
„Mūsų ministerija iš savo vidinių išteklių prisidės padengiant trūkumą,
bet tai nedidelė suma - apie 1 mln. litų", - sakė ministras.
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus
Gedimino technikos universiteto rektorius Romualdas Ginevičius savo ruožtu
pažymi nerimaujantis, kad atsiradusį 32 dviejų mln. litų deficitą Vyriausybė
gali bandyti užkrauti patiems universitetams. Jo teigimu, tokie pakeitimai
lemtų kritišką padėtį universitetuose.
„Mes bijome, kad šie 32 mln. litų vėl gali būti paimti iš kitų
universitetų išlaidų, tada nebus iš ko mokėti dėstytojams. Jei taip
atsitiktų, tai kaip galime kalbėti apie studijų kokybę. 41 mln. litų jau
buvo paimtas iš universitetų, kai streikavo mokytojai „, - BNS teigė
profesorius R.Ginevičius.
Jis neatmeta galimybės, jog kai kurių universitetų dėstytojai bus
priversti išeiti į gatves streikuoti, nes jiems paprasčiausiai nebus iš ko
mokėti atlyginimų.
„Universitetams gali būti siūloma apkarpyti išlaidas, o paskui
priekaištaujama, kad mūsų universitetų nėra geriausių pasaulio aukštųjų
mokyklų reitinguose. Tačiau pagal skiriamus pinigus Lietuvos universitetai
jau yra „lyderiai" pasaulyje - juk pasaulio geriausių universitetų metinis
biudžetas 10 kartų didesnis negu Lietuvos aukštųjų mokyklų", - BNS sakė
Lietuvos rektorių universitetų konferencijos vadovas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau tvirtino, jog apmokėti visų
studentų rudenines studijas valstybė nepajėgi.
Švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius su studentais prieš porą
savaičių pasirašė Ketinimų protokolą, kuriame pasižadama siekti, kad už
studijas rudenį visų kursų studentai mokėtų ne avansu, o tik sužinoję to
semestro, už kurį moka, studijų rezultatus. Ministras pažadėjo stengtis
rasti tam reikalingus 32 mln litų.
Šių pažadų finansinį pagrįstumą sukritikavo prezidentas Valdas Adamkus
bei parlamentaras Eligijus Masiulis.