Lenkai vergo komplekso atsisakė. O kiek ne vergų Lietuvoje? Tikėkimės, kad tiek pat.
Lietuvos paramos Gruzijai įsiutinta penktoji kolona draskosi marškinius, kad tik įrodytų mums, kokie mes bailūs, o paskui globėjiška didžiojo brolio maniera priduria, jog bailumas dar ir baisiai mums naudingas.
Tik per kelias dienas elektroniniu paštu gavau penkis kaip du vandens lašai panašius straipsnius apie J.Staliną. Esmė – ne Maskva bloga, ne komunizmas ir net ne J.Stalinas, o tik Gruzija ir gruzinai.
Viena „autorė“ dar pridūrė: ir nėra čia ko Lietuvai kištis. Geriau su savo valdžia tvarkykimės, va, žmonės badauja, eikime prie Seimo.
Juokinga? Kaip čia pasakyti. Prie šio internetinio fronto jovalo pridėkime kitus penktosios kolonos prieskonius – staugimą apie Gruzijos įvykdytą osetinų „genocidą“, kovą dėl osetinų „nepriklausomybės“ (su Rusijos pasais ir iš Rusijos atsiųstais viršininkais!), blogas JAV. Velniškų miltų košė išeina.
Iš kažkur labai kryptingai kalamas į galvą, pirmiausia jauną, toks lyg ir vakarietiškai įpakuotas „racionalus“ marmalas: kam jums ta Gruzija, Ukraina, rūpinkitės savo kiemo reikalais reikaliukais.
Kuo smulkesniais, tuo geriau. Viena parašius, kita minty: ir ramiai laukite savo eilės, kol galbūt ateis raudonoji meška, paims už pakarpos ir įmes į kalėjimą. Remiantis istoriniu „liaudies seimo“ sprendimu.
Troškimas įteigti mūsų miesčioniui mintį, kad Rusija tokia galybė, prieš kurią net žodį pasakyti Lietuvai jau šiukštu.
„O kuo čia dėta Lietuva, aš nesuprantu. Palokime dar garsiau, rusai ims ir dujas užsuks“, taip ar panašiai stuksena penktosios kolonos genelis.
Šis troškimas taip išpūstas, kad pro praretėjusias audinio poras kiaurai šviečiasi rudas gudraujančios Kremliaus meškos snukis – o gal ir išsigąs ES miško pigmėjai, o išsigandę klusniai sudės letenėles, kad meškai ėsti būtų patogiau.
Kai kas jau sudėjo. Ketvirtis Seimo – 35 tautos išrinktieji – Konstituciniame teisme tikisi išgirsti Maskvos trokštamą verdiktą, kad priešų užpulta Lietuva neturinti teisės į pagalbą pasikviesti nė vieno NATO sąjungininkų kareivio. Neva taip parašyta Konstitucijoje.
Štai jie, XXI amžiaus kvislingai: A.Pekeliūnas, E.Klumbys, R.Ačas, V.Galvonas, V.Mazuronis, D.Barakauskas, J.Ramonas, P.Gražulis, O.Valiukevičiūtė, J.Veselka, J.Pinskus, Z.Mikutis, V.Baltraitienė, L.Graužinienė, M.Žymantas, S.Girdauskas, E.Karpickienė, Z.Žvikienė, P.Vilkas, V.Draugelis, D.Mikutienė, S.Bucevičius, V.Bukauskas, A.Bosas, V.Gedvilas, R.Bašys, A.Pitrėnienė, R.Visockytė, R.Kšanienė, V.Martinkaitienė, J.Zinkevičiūtė.
Nė vienas iš savo partijų nepašalintas. Vadinasi, tokia ir Valstiečių liaudininkų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos pozicija.
Kodėl būtent dabar, praėjus 4 metams po šalies įstojimo į NATO, išlindo ši maskoliška K.Prunskienės, V.Uspaskicho ir R.Pakso partijų yla iš maišo? Sutapimas su agresija prieš Gruziją – atsitiktinis?
Kodėl yra kėsinimasi į pamatinį Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnį, įtvirtinantį kolektyvinės gynybos principą? Kokiems kvailiams skirta ši bravūra – nesvarbu, kas užpultų, vis tiek mušimės vieni?
Realiai – niekam. Tik penktosios kolonos, susisukusios lizdą „tvarkdarių“, „darbiečių“ ir valstiečių liaudininkų frakcijose, noras įtikti buvusiam didžiajam broliui garantija, kad Lietuva, jeigu tik Kremliui reikės, vėl, kaip ir 1940 metais, leisis praryjama kaip šalta varlė – susiparalyžiavusi pati.
Rinkti tokius į Seimą – tas pat, kas virvę užsinerti. Mažai faktų, kad esame labiausiai į savižudybes linkstanti tauta ES?