Karas prieš išvietę – be sąjungininkų

Ramygaloje gyvenančios Reginos Liubinienės išvietė pastaruoju metu tapo kone labiausiai lankomu miestelio objektu.

Į moters kiemą dažnai atvažiuoja įvairios komisijos ir eina apžiūrėti kone legendine tapusios medinės būdelės.

Tačiau ši išvietė – ne turistinis objektas ir tikrintojai čia lankosi ne norėdami ja pasigėrėti, o bandydami išspręsti kaimynų ginčą.

Dėl išvietės į karą su R.Liubiniene įsivėlė antrus metus Ramygaloje gyvenantys Sigita ir Juras Pilkauskai. Kaimynės sklype stovintis ir smarvę skleidžiantis lauko tualetas smarkiai gadina nervus naujakuriams.

Buvę panevėžiečiai Pilkauskai į įvairias instancijas rašo skundus dėl juos kamuojančio dvoko ir ieško būdų, kaip priversti kaimynę išvietę perkelti į kitą vietą, tačiau jų pastangos neduoda jokios naudos.

Valdininkai, ekologai ir kiti tikrintojai galiausiai konstatuoja, kad išvietės niekur iškelti neprivaloma, nes ji yra oficialiai įteisintas statinys, suręstas laikantis visų atstumų nuo šulinio bei gyvenamųjų namų, ir žalos nei gamtai, nei žmonių sveikatai nedaro.

O įstatymo, leidžiančio bausti už blogą kvapą, nėra.

Vos atsikraustę į Ramygalą ir supratę, kad namą nusipirko nepasidomėję, kas vyksta aplinkui, Pilkauskai bandė su kaimyne susitarti geruoju, siūlė jai savo lėšomis pastatyti lauko tualetą kitoje vietoje, kiek toliau nuo sklypų ribos.

Tačiau R.Liubinienė net į kalbas nesileido, kad išvietė būtų pajudinta iš senosios vietos.

Šalia visiškai suklypusio, ant šono pavirtusio ūkinio pastato esanti būdelė yra patogioje vietoje ir nei R.Liubinienei, nei jos sugyventiniui visiškai nesmirdi.

Statybos inspekcijos pareigūnai, į kuriuos S.Pilkauskienė kreipėsi dėl galimybės iškeldinti kaimynų tualetą, moteriai pasakė galintys pareikšti tik užuojautą, nes neturintys teisės savininkus priversti nugriauti legaliai pastatytą statinį.

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas tegalėjo konstatuoti, jog smarvę skleidžianti išvietė yra senos statybos ir labai prastos būklės, tačiau tai aplinkos apsaugos įstatymų nepažeidžia.

Ramygaloje įsiliepsnojęs konfliktas dėl lauko tualeto higienistų nesudomino.

Visuomenės sveikatos centrui nusiųstą S.Pilkauskienės skundą centro direktorius Eugenijus Vilčinskas persiuntė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriui Vitalijui Žiurliui. O šis tą patį skundą peradresavo Regiono gamtos apsaugos departamentui.

Taip pagalbos šauksmas dėl gyventi neduodančios smarvės apsukęs ratą vėl atsidūrė ant gamtosaugininkų vado V.Jakšto stalo.

Pagalbos ranką išvietės kvapų dusinamai šeimai pabandė ištiesti Ramygalos seniūnas Valdas Chirv.

Jis priprašė, kad R.Liubinienė bent išsikuoptų iki viršaus sklidiną išvietės duobę ir kiek sutvirtintų kelių dešimtmečių senumo medinę būdelę.

R.Liubinienė su seniūnu nesiginčijo, pažadėjo susitvarkyti. Moteris šalia suklypusios išvietės, prie pat Pilkauskų sklypo ribos, iškasė duobę ir ten supylė ilgus metus puvusį turinį.

„Pasklido dar didesnė vimdanti smarvė, negiliai užkastos išmatos iš duobės teka per kraštus, aplink mėtosi šūdini kibirai ir išteplioti pagaliai, visa žolė aplinkui fekalijomis sulaistyta“, – siaubo apimta „Panevėžio rytui“ guodėsi S.Pilkauskienė.

Pasak jos, suklypusioje kaimynės troboje nuolat vyksta išgertuvės. Tuomet ir šeimininkai, ir svečiai dažnai nesivargina naudotis išviete, tuštinasi tiesiog darže ar šalia būdelės. Po tokių „akcijų“ Pilkauskų kieme kelias dienas tvyro dar šlykštesnis dvokas.

„Žiemą grįžtu namo, lipu laiptais ir girdžiu, kaip iš R.Liubinienės daržo kažkas šaukiasi pagalbos. Tamsu, nesimato, šaukiu iš tolo, kas atsitiko.

O vyriškis atsako: „Šikau ir parvirtau, nebegaliu atsikelti, kaimyne, duok ranką, padėk atsistoti“, – lyg epizodą iš juodosios komedijos atpasakojo J.Pilkauskas.

R.Liubinienę „Panevėžio ryto“ korespondentai rado namie konservuojančią agurkus.

Moteris nė kiek nenustebo paklausta apie kovas su kaimynais dėl tualeto ir, kaip ir kitus tikrintojus, iš karto nuvedė prie pagarsėjusios būdelės.

Į Ramygalą R.Liubinienė atsikėlė prieš 6 metus, anksčiau gyveno Kaune. Mirus motinai sugrįžo į jos namą, tačiau šį būstą kaip palikimą reikės dalintis su broliais ir seserimis.

„Čia juk kaimas – negali nesmirdėti, kaip kitaip padarysi? Neseniai būdą apkalėme polietilenu, viską iškuopėme. O perkelti kitur negaliu, nes pagal projektą išvietė turi stovėti čia. Statant kitur reikėtų padaryti naują projektą, o tam neturiu lėšų“, – pečiais gūžtelėjo moteris.

R.Liubinienė atidarė išvietės duris ir parodė, kad išmatų duobėje įstatytas tuščias kibiras ir net tualetinio popieriaus pakabinta.

Už poros žingsnių nuo būdelės matyti ką tik šviežiai užpilta duobė. Moteriai pastačius ant jos koją, molinga danga suliūliavo lyg pelkė.

R.Liubinienė prisipažino, kad tik dabar dėl šventos ramybės iškasė duobę ir į ją suvertė metų metus nekuoptos išvietės turinį. Anksčiau, būdavo, indą su fekalijomis išpildavo tai vienoje, tai kitoje savo daržo vietoje.

„Neįsivaizduoju, kur dar galima kreiptis, kad tą smarvės skleidyklą iškrapštytų? Paskutinė viltis – teismas ir Seimas.

Su kaimyne gražiuoju susitarti nepavyksta, tikrintojams atrodo, kad viskas normalu, o mes dėl smarvės antrus metus į lauką nosies iškišti negalime.

Bandysime R.Liubinienės tualetą iškelti teismo keliu, be to, pagalbos kreipsimės į Seimo vicepirmininką Alfredą Pekeliūną“, – kalbėjo viltį gyventi normaliomis sąlygomis beprarandanti S.Pilkauskienė.

Pasak jos, iš kaimynės išvietės sklindantis dvokas yra toks stiprus, kad neįmanoma būti kieme. Dėl smarvės vaikai negali smėlio dėžėje kapstytis, kieme išdžiaustyti skalbiniai tuojau pat prisigeria išmatų tvaiko. Jei šeima sumano savo kieme išsikepti šašlykų, į mėsą irgi įsigeria šlykšti smarvė.

Dėl aplink tvyrančio nemalonaus kvapo Pilkauskai vengia į savo naująjį namą kviestis draugus, nes jaustųsi nepatogiai.

„Specialiai pirkome namą mažame miestelyje, kad gyventume ekologiškoje, sveikesnėje aplinkoje, o pakliuvome į beveik antisanitarines sąlygas. Dėl nuolatinės smarvės trinka visų šeimos narių sveikata, nuolat skauda galvą, erzinami kvėpavimo takai“, – dejavo S.Pilkauskienė.

Panevėžio rajono savivaldybės administracija, ilgai siuntinėjusi S.Pilkauskienės skundus pirmyn atgal, prieš kelias dienas pagaliau sugalvojo, kaip nubausti elementarios tvarkos ir higienos reikalavimų nesilaikančią R.Liubinienę.

Savivaldybėje sudaryta speciali komisija išnagrinėjo skundus ir R.Liubinienei skyrė 100 litų baudą.

„Kas iš tos baudos, jei išvietė ir toliau stovės toje pačioje vietoje, o srutos bus pilamos šalia jos. Situacijos sprendimą matau tik vieną – kreiptis į teismą dėl išvietės iškeldinimo“, – sakė S.Pilkauskienė.