Kre­ke­na­viš­kiai - ne in­dė­nai

Ger­trū­da Rinkūnienė ("Ūkininko patarėjas")
Pa­ne­vė­žio r. ta­ry­ba, at­si­žvelg­da­ma į gy­ven­to­jų nuo­mo­nę ir 640 pro­tes­to pa­ra­šus, pri­ėmė, ko ge­ro, vi­so­je Eu­ro­po­je pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį spren­di­mą kreip­tis į Vy­riau­sy­bę ir Sei­mą, siū­lant pa­nai­kin­ti Kre­ke­na­vos re­gio­ni­nio par­ko sta­tu­są.
Žmo­nių kan­try­bės tau­rę per­pil­dė į vie­šu­mą iš­plau­kę fak­tai, ro­dan­tys, iki ko­kio ab­sur­do pri­ei­ta, 1992 m. rug­sė­jį pri­ėmus LR Aukš­čiau­sios Ta­ry­bos nu­ta­ri­mą įsteig­ti ša­ly­je 30 vals­ty­bės sau­go­mų par­kų.
Ne­pa­dė­jo nei sve­čio iš Vals­ty­bi­nių sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos Vid­man­to Be­za­ro grau­de­ni­mai, kad Kre­ke­na­vos par­kui jau skir­ta 3,5 mln. Lt lan­ky­to­jų cen­trui steig­ti ir 1,5 mln. Lt in­fra­struk­tū­rai. Žmo­nės spjo­vė į per vė­lai at­plū­du­sius mi­li­jo­nus ir val­di­nin­ko siū­ly­mą ieš­ko­ti kom­pro­mi­so, gal­būt per­žiū­rė­ti par­ko ri­bas, sa­ky­da­mi, jog per 16 me­tų pa­var­go nuo biu­ro­kratų pri­mes­tų idio­tiš­kų drau­di­mų ir ap­ri­bo­ji­mų, ku­rie truk­do gy­ven­ti ir pa­pras­tam žmo­gui ne­at­ne­ša jo­kios nau­dos.
Ne­lai­mė gy­ven­ti „eko­lo­gi­nė­je zo­no­je“
Prieš 16 me­tų par­kų stei­gi­mo ir griež­to reg­la­men­to ini­cia­to­rių ke­ti­ni­mai grei­čiau­siai bu­vo kil­nūs. Ta­čiau šian­dien su­sta­ba­rė­ję ir re­a­ly­bės ne­ati­tin­kan­tys drau­di­mai pa­žei­džia net ša­lies Kon­sti­tu­ci­ją, gi­nan­čią nuo­sa­vy­bės tei­sę. Pa­pras­tus žmo­nes re­gio­ni­nio ar dar bai­siau – na­cio­na­li­nio par­ko sta­tu­sas pri­ver­čia gy­ven­ti, anot kre­ke­na­viš­kių, tar­si „eko­lo­gi­nia­me biu­ro­kratų su­ma­ny­ta­me re­zer­va­te“. To­kio­je te­ri­to­ri­jo­je at­kur­ta pa­vel­do tei­sė į pro­tė­vių že­mę tam­pa šei­my­ni­ne ne­lai­me.
Kre­ke­na­vos se­niū­ni­jo­je ta­po ne­įma­no­ma plės­ti ūkį, vys­ty­ti van­dens tu­riz­mą Ne­vė­žiu, vai­kams ša­lia se­nų tė­vų so­dy­bos sta­ty­tis na­mus. Jei ir nu­si­šyp­so lai­mė gau­ti to­kį lei­di­mą, žmo­nės tu­ri skru­pu­lin­gai pai­sy­ti už­sta­ty­mo aukš­čių ir plo­čių, iki iš­pro­tė­ji­mo „de­rin­ti“ kiek­vie­ną smul­kme­ną su vi­sa­ga­liais įvai­raus są­ži­nin­gu­mo par­kų ar­chi­tek­tais.
Pa­ne­vė­žio r. me­ras Po­vi­las Ža­gu­nis pui­kiai ži­no vie­no pa­žan­giau­sių ra­jo­no ūki­nin­ko Lais­vū­no Va­li­ko­nio kan­čias – dėl jo rei­ka­lų tri­skart va­žia­vo į re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ją, krei­pė­si į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją. Ne­įti­kė­ti­nai ak­me­nuo­to­je ir jo­kiu ypa­tin­gu gro­žiu ne­pa­si­žy­min­čio­je se­ne­lio, Lie­tu­vos sa­va­no­rio že­mė­je pa­no­rė­jęs plės­ti ir mo­der­ni­zuo­ti ūkį, L.Va­li­ko­nis ne­ga­vo lei­di­mo pa­di­din­ti fer­mą. To­kia duok­lė for­ma­liz­mui ir įsta­ty­mo pa­ra­gra­fo ne­lanks­tu­mui žlug­do ūkius, truk­do gau­ti ES pa­ra­mą.
„Ūki­nin­ko pa­ta­rė­ju­je“ pa­gar­sin­tas Upy­tės gy­ven­to­jų ben­druo­me­nės su­ma­ny­mas pa­sta­ty­ti uni­ka­lų šiau­di­nį pa­sta­tą, ku­ria­me bū­tų puo­se­lė­ja­mos li­ni­nin­kys­tės tra­di­ci­jos ir se­nie­ji ama­tai, ir­gi ga­li žlug­ti, be­je, su be­veik pu­sės mi­li­jo­no li­tų nuos­to­liu, nes net sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tai ne­ap­si­žiū­rė­jo, jog se­no­je dvar­vie­tė­je nu­ma­ty­tą sta­ti­nį rei­kė­jo „su­de­rin­ti“ su ką tik pa­tvir­tin­tu Pa­ne­vė­žio r. ben­druo­ju pla­nu.
Už ne­kal­tą bi­ti­nin­ko va­go­nė­lį, pa­si­sta­ty­tą par­ko te­ri­to­ri­jo­je prie „sau­go­mo“ nie­kuo ne­ypa­tin­go upe­lio, dėl ke­lių met­rų pa­žei­di­mo bi­ti­nin­kas Z.Plėš­tys ga­vo 5 tūkst. Lt bau­dą. Bu­vęs po­li­ti­nis ka­li­nys, be­si­ga­ly­nė­jan­tis su on­ko­lo­gi­ne li­ga, dėl šven­tos ra­my­bės ke­ti­no ge­ra­no­riš­kai pa­trauk­ti tą va­go­nė­lį, bet su­truk­dė ope­ra­ci­ja. Be to, žmo­gus Kre­ke­na­vos re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jo­je ne­ga­vo „už­slap­tin­to“ par­ko ri­bų že­mė­la­pio, su­ra­do jį tik Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­je...
Žmo­nės - pas­ku­ti­nė­je vie­to­je
Trys mo­čiu­tės Čiū­rų kai­me, pa­sak ra­jo­no me­ro, ne­ga­li pa­si­da­ly­ti že­mės, nes ją at­ga­vo lyg ko­kia­me „kol­cho­ze“ – ben­dro­je nuo­sa­vy­bė­je. Upy­tė­je mi­ru­sių tė­vų vai­kams dėl to pa­ties keb­lu su­tvar­ky­ti pa­li­ki­mą. To­kių pa­vyz­džių aps­tu vi­so­je ša­ly­je. Tik ne vi­si gy­ven­to­jai taip vie­nin­gai gi­na sa­vo tei­ses kaip Kre­ke­na­vo­je, kur ak­ty­vus ben­druo­me­ni­nis gy­ve­ni­mas.
„Kuo kal­ti žmo­nės, jei sau­go­mos te­ri­to­ri­jos? – pa­pras­tą, bet es­mi­nį klau­si­mą ta­ry­bos po­sė­dy­je kė­lė „Žė­lu­pės“ ben­druo­me­nės pir­mi­nin­kė Sta­nis­la­va Glem­žie­nė, įtei­ku­si me­rui 640 žmo­nių pa­si­ra­šy­tą raš­tą. Žmo­nės at­si­sa­kė gy­ven­ti re­zer­va­tui pri­lygs­tan­čio­je zo­no­je ir nu­spren­dė pra­šy­ti sa­vų po­li­ti­kų pri­tar­ti jų kre­pi­mui­si į Vy­riau­sy­bę ir Sei­mą dėl re­gio­ni­nio par­ko sta­tu­so pa­nai­ki­ni­mo.
„Vis­kas par­ke sau­go­ma, iš­sky­rus žmo­gų, jo in­te­re­sai – pas­ku­ti­nė­je vie­to­je“, - pri­ta­rė ben­druo­me­nei ra­jo­no vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Ra­po­las Gri­tė­nas. Po­li­ti­kas vie­na­me po­sė­dy­je, da­ly­vau­jant Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų de­par­ta­men­to va­do­vei Rū­tai Baš­ky­tei, taik­liai api­brė­žė si­tu­a­ci­ją apie pa­žeis­tą mo­ra­li­nį ba­lan­są sau­gant ne­va re­tus vabz­džius, bet pa­mi­nant žmo­nių in­te­re­sus, teig­da­mas, kad „dar tu­ri lik­ti ir žmo­nių, ku­rie pa­si­gro­žė­tų tais va­ba­lė­liais“. Kal­bė­ta apie ap­lin­ko­sau­gi­nin­kų su­stab­dy­tą ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų jau kai­na­vu­sį Kar­sa­kiš­kio ap­link­ke­lio tie­si­mą, sie­kiant ap­sau­go­ti „me­zo­fi­ti­nę pie­vą“. Tuo tar­pu pro šį kai­mą kas­dien pra­ūžia apie 9 tūkst. leng­vų­jų ir kro­vi­ni­nių au­to­mo­bi­lių, nuo­lat ke­lian­čių pa­vo­jų pės­tie­siems, kar­tais traiš­kan­čių žmo­nes ir griau­nan­čių jų na­mus.
Drau­di­mai ar ne­lo­giš­ki bau­di­mai kon­tras­tuo­ja su žmo­nėms ne­su­vo­kia­mais „le­ga­liais“ miš­kų kir­ti­mais ar „leis­ti­no­mis“ sta­ty­bo­mis pa­e­že­rė­se, net pu­šy­no vi­du­ry­je esa­ma­me ka­pi­ny­ne, iš­ver­čiant bul­do­ze­riu žmo­nių kau­lus, kaip nu­ti­ko Aukš­tai­ti­jos na­cio­na­li­nio par­ko šir­dy­je – Vai­dziuš­kių kai­me­ly­je...
Pa­lai­ko kre­ke­na­viš­kius
Pa­ne­vė­žio r. po­li­ti­kai ne­si­jau­čia už­tik­rin­ti, kad gy­ven­to­jų ir ta­ry­bos na­rių pra­šy­mas grei­tai bus iš­klau­sy­tas ir re­gio­ni­nio par­ko sta­tu­sas tuoj pat liau­sis var­gi­nęs žmo­nes, bet ry­žo­si pa­lai­ky­ti pro­tes­tuo­jan­čius kre­ke­na­viš­kius.
Kaž­kas juk tu­ri pa­sa­ky­ti, kad ka­ra­lius nuo­gas. Pri­si­min­ki­me gar­si­ą­ją ka­na­pių sė­ji­mo Ro­kiš­kio r. by­lą: pa­ka­ko ro­kiš­kė­nei tei­sė­jai įvar­dy­ti, jog mū­sų ša­lies įsta­ty­mas ir Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas tu­ri pa­se­nu­sių for­mu­luo­čių, Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas ne­nu­bau­dė ka­na­pių sė­jė­jo, bet krei­pė­si į Eu­ro­pos tei­si­nę ins­ti­tu­ci­ją. Aukš­tes­nio­ji ins­tan­ci­ja iš­aiš­ki­no, kad avan­tiū­ris­tu ir bai­siu kri­mi­na­li­niu nu­si­dė­jė­liu at­ro­dęs vil­nie­tis Ed­ga­ras Ba­ba­no­vas, pa­sė­jęs ser­ti­fi­kuo­tas ka­na­pių sėk­las, – vi­siš­kai tei­sus.
Mo­juo­ti įsta­ty­mu kaip vėz­du, vien draus­ti ir baus­ti ga­li­ma tik ver­giš­kos pri­gim­ties žmo­nes, bet ne pi­lie­čius, ko­kie yra Lie­tu­vos žmo­nės.
Kre­ke­na­viš­kius in­ter­ne­ti­niuo­se tin­kla­la­piuo­se ak­ty­viai pa­lai­ko tau­ta. „Šau­nuo­liai žmo­nės. Ma­ty­ti, kad Lie­tu­vo­je pra­de­da kur­tis pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė, ku­rios bet kaip ne­pa­krai­py­si. Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tik­rai per daug, o ir dir­ba jo­se ne­ypa­tin­go men­ta­li­te­to vei­kė­jai. Varg­šas Be­za­ras vi­sas pra­ži­lo nuo „ma­lo­naus“ dar­bo su Rū­ta Baš­ky­te ... Šie žmo­nės su­kū­rė eko­lo­gi­nę biu­ro­kratiją, nuo­di­jan­čią gy­ve­ni­mą ne tik Kre­ke­na­vo­je, bet vi­sur, kur ga­vo tei­sę sta­ty­ti sa­vo pur­vi­nas ko­jas. Lais­vin­kis, Lie­tu­va, nuo eko­lo­gi­nių va­rio­tų!“
„Ar įku­riant par­kus pa­si­tar­ta su gy­ven­to­jais? Prie­šin­gai, kaip in­dė­nus su­va­rė į re­zer­va­tus, ir ži­no­kis. Par­kas – tai ke­liems as­me­nims su­kur­ta pa­si­pel­ny­mo vie­ta“.
„Tė­vy­nės ne­li­ko, ją už­puo­lė no­men­kla­tū­ri­niai skė­riai, ku­rie žmo­ne­liams ga­li leis­ti nor­ma­liai gy­ven­ti, ga­li ne­leis­ti. Tė­vy­nė - tai pir­miau­sia žmo­nės, o ne re­gio­ni­niai re­zer­va­tai, ku­riuo­se gy­ve­nan­čių in­te­re­sai pa­lie­ka­mi pas­ku­ti­niau­sio­je vie­to­je. La­bai ge­rai, kad kre­ke­na­viš­kiai ėmė­si veiks­mų nu­si­mes­ti biu­ro­kratų pri­mes­tą jun­gą“, - tai tik ke­le­tas ko­men­ta­rų šia te­ma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.