„Ekstra“ domėjosi, ką ketina daryti policijos pareigūnai ir antstoliai, kurie jau šiandien turi teisę paimti dukterį iš Ingos Rinau ir perduoti jos tėvui Michaeliui. Į šią painią istoriją gali įsikišti ir antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.
Suteikė antrąją pilietybę
Lietuvės Ingos ir vokiečio Machaelio Rinau drama greičiausiai vėl grįš į teismus. Mažajai Luisai neseniai suteikta Lietuvos pilietybė, o tai gali lemti tolesnį buvusių sutuoktinių ginčą.
I.Rinau kreipėsi į Migracijos departamento Klaipėdos skyrių su prašymu suteikti jos dukteriai Lietuvos pilietybę.
„Mano duktė turi prigimtinę teisę“, - „Ekstrai“ pareiškė I.Rinau, paklausta, kokios priežastys lėmė tokį apsisprendimą.
Prieš keletą mėnesių I.Rinau buvo nusiuntusi prašymą prezidentui Valdui Adamkui, kad jis išimties tvarka Luisai suteiktų Lietuvos pilietybę. Tačiau prašymas nebuvo patenkintas. Šalies vadovas pilietybę suteikia asmenims, nusipelnusiems Lietuvai. Mažoji Luisa dabar yra ir Vokietijos pilietė. Kaip mergaitės motinai pavyko gauti pilietybę savo dukteriai? Luisai Lietuvos pilietybė buvo suteikta remiantis neseniai įsigaliojusiu naujuoju Pilietybės įstatymu, kuris leidžia suteikti antrąją pilietybę vaikui, jei vienas tėvų yra Lietuvos pilietis. Tačiau Konstitucinis teismas yra nusprendęs, kad dviguba pilietybė negalima.
Kritikuoja migracijos tarnybą
„Mes skųsime tokį migracijos skyriaus sprendimą“, - „Ekstrai“ tvirtino Luisos tėvo Michaelio interesus Lietuvoje ginanti advokatė Dalia Foigt. Ji pripažino jau sulaukusi tokio savo kliento prašymo. „Iš pradžių kreipsimės į Migracijos departamentą, kad būtų panaikintas toks sprendimas, o jei gausime neigiamą atsakymą, ginčą tęsime teismuose“.
Migracijos tarnybos pareigūnų veiksmuose D.Foigt sakė įžvelgianti mažų mažiausiai procesinį pažeidimą: „Ingos ir Michaelio ginče padėtas paskutinis taškas. Motina privalo dukterį grąžinti tėvui, kuriam Vokietijos teismas suteikė globos teisę. Taigi tik jis yra teisėtas Luisos atstovas.
Kadangi Inga tokios teisės neturi, jos pareiškimas dėl pilietybės suteikimo migracijos tarnybai teisine prasme yra niekinis.
Todėl migracijos tarnyba neturėjo teisės tenkinti I.Rinau prašymo ir Luisai suteikti Lietuvos pilietybės“.
D.Foigt svarstė, kad I.Rinau apsisprendė prašyti dukteriai pilietybės todėl, kad įžvelgė naują galimybę likti su Luisa ir jos neatiduoti tėvui. O galbūt tai ketinimas pradėti naują teismų maratoną.
„Jei panašūs spėjimai pasitvirtintų, į teismus bus įpainiota ir Lietuvos valstybė. Kils dar didesnis skandalas“, - prognozavo D.Foigt.
Pati I.Rinau „Ekstrai“ kategoriškai neigė, kad pilietybė yra naujas ginklas toliau kovoti dėl Luisos.
Paimti vaiką gali jau šiandien
Praėjusį pirmadienį Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjų kolegija paskelbė nutartį, pagal kurią L.Rinau turi būti perduota tėvui Michaeliui.
Teoriškai Lietuvos ir Vokietijos Temidė šioje istorijoje padėjo tašką - Luisos motina be išlygų privalo vykdyti šį teismo sprendimą. Šis LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Teisininkai po tokio sprendimo I.Rinau gali vadinti vaiko grobike.
Akivaizdu, kad I.Rinau neketina lengvai atiduoti savo dukters buvusiam vyrui.
„Ekstra“ pasidomėjo, kaip ketina elgtis policijos pareigūnai, privalantys įvykdyti šį teismo sprendimą.
Pasak LAT atstovo Alvydo Jancevičiaus, teisėjų kolegija, priėmusi šią nutartį, jos vykdymo nebekontroliuos: Aukščiausiasis teismas savo darbą baigė.
LAT priimta nutartis įsigalioja iš karto, tad teoriškai antstolis jau dabar galėtų pasibelsti į I.Rinau buto duris.
„Nutartis ir vykdomoji byla yra išsiųsta į pirmosios instancijos teismą - šiuo atveju į Klaipėdą, kuris kopijas turėtų išsiuntinėti visoms proceso šalims: tėvui ir motinai bei Klaipėdos antstoliui, - teigė A.Jancevičius. - Per kiek laiko ši LAT nutartis turi būti įvykdyta, įstatymai neapibrėžia“.
Vaiko perėmimas - tėvo akivaizdoje
M.Rinau interesams šioje byloje atstovauja antstolis Aleksandras Selezniovas.
„Ekstros“ paklaustas, kokių veiksmų šiuo atveju jis imsis, A.Selezniovas buvo nekalbus: „Kol kas nieko nenorėčiau komentuoti, tačiau galiu užtikrinti, kad viskas bus atlikta taip, kad būtų kuo mažiau pakenkta Luisai. Be to, kol kas dar negavau LAT nutarties“.
Tokius teismo sprendimus vykdančius antstolius Lietuvos įstatymai įpareigoja laikytis griežtos tvarkos. Mažamečio vaiko perėmimo procedūroje privalo dalyvauti Luisos tėvas M.Rinau, vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovas ir psichologas.
Įdomiausia tai, kad šiuo atveju vaikų teisių apsaugos tarnyba yra įpareigota dirbti antstolio ir ieškovo - Luisos tėvo - naudai. Tačiau vos tik LAT paskelbė savo sprendimą, I.Rinau kreipėsi pagalbos į tą pačią vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Kol kas visus antstolio veiksmus apmoka ieškovas - M.Rinau. Tačiau kai LAT sprendimas bus įvykdytas, antstolis privalo kreiptis į teismą ir prašyti, kad visas išlaidas padengtų atsakovas - I.Rinau. Tiesa, M.Rinau finansinių pretenzijų gali ir atsisakyti.
Lietuvos įstatymai numato, kad už piktybišką teismo sprendimo nevykdymą I.Rinau gali grėsti viešieji darbai arba areštas. Tačiau Lietuvoje kol kas nebuvo atvejų, kad tokiems pažeidėjams būtų iškelta baudžiamoji byla.
Policija durų nelauš
I.Rinau viešai pareiškė dukters tėvui neatiduosianti, todėl antstoliui teks kreiptis pagalbos į policiją. Jei prireiks šio veiksmo, turėtų įsikišti viešosios policijos pareigūnai. „Jei toks prašymas bus, padėsime, - sakė generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Skvernelis. - Tačiau tai nereiškia, kad policija lauš buto duris ir jėga atims mergaitę.
Šiuo atveju policijos funkcijas labai aiškiai nustato įstatymas: pareigūnai privalo garantuoti antstolio, ieškovo, vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojo ir psichologo saugumą. Gal ir nevykusi analogija, tačiau kai antstoliai vykdo teismo sprendimą nugriauti nelegaliai suręstus pastatus, policija tų pastatų juk negriauna“.
Tad šiuo atveju grąžinti vaiką tėvui teks psichologui ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams. Šis scenarijus teoriškai atrodo švelniausias. Įvykiams pakrypus blogąja linkme, į LAT sprendimo vykdymą būtų įtraukta prokuratūra ir kriminalinė policija. Tokių įvykių šioje istorijoje jau buvo. Jei I.Rinau sugalvotų nuo antstolio paslėpti dukterį, antstolis privalėtų kreiptis į kriminalinę policiją, kad ši pradėtų Luisos paiešką.
„Šiuo atveju mūsų darbas būtų surasti Luisą, - sakė Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis. - Tokius tyrimus kontroliuoja prokuratūra, tad suradus Luisą prokurorai turės nuspręsti, kokių tolesnių veiksmų imtis“.
Gali palikti šalį?
Europoje būta atvejų, kai motinos tokiais atvejais stengiasi pasislėpti su vaiku kitoje šalyje. Jei I.Rinau mėgintų su dukterimi išvykti iš Lietuvos, ar pasieniečiai ją turėtų sulaikyti? Maždaug prieš metus I.Rinau jau buvo įtraukta į ieškomų asmenų duomenų bazę, tačiau vėliau buvo išbraukta.
„Valstybės sienos apsaugos tarnyba tokios informacijos neteikia. Jei žmogus yra ieškomų asmenų įskaitoje, mūsų pareigūnai jį sulaikys, jei ne - praleis“, - sakė Sienos apsaugos tarnybos viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis“. Dar lieka blogiausias scenarijus - jei antstoliui bandant įvykdyti teismo sprendimą kils grėsmė Luisos gyvybei, konfliktą spręsti turės antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“. Šios rinktinės psichologai yra specialiai rengiami būtent tokioms situacijoms.