– Šventes rengiame kartu su seniūnija, mokykla, kultūros centru, sporto klubu. Garsieji šv. Baltramiejaus atlaidai rugpjūčio 24-ąją baigiantis vasarai sukviečia visus kraštiečius. Palydėti gandrų į tradicinę Raudėnų šventę suvažiuoja daug svečių – vyksta gegužinė, koncertas, apdovanojami gražiausiai tvarkomų sodybų šeimininkai.
Viena bendruomenė tokių gražių švenčių nesurengtų, kokias dabar pasiseka suorganizuoti, – sako pirmininkė J. Lubienė. – Mes viską darome bendromis jėgomis. Šeimų šventę suorganizavome kartu su mokykla ir sporto klubu. Raudėnai turi didelę sporto salę, pakviesime visus norinčiuosius ketvirtadienio vakarais ateiti sportuoti, specialistai pamokys, kaip reikia atlikti mankštos pratimus ir kt. Buvusioje pirtyje norime įrengti bendruomenės patalpas, salę renginiams, gedulingiems pietums.
Senas Raudėnų miestelis įsikūręs prie Raudos upelio. Čia žmonės per laidotuves ir vestuves giedodavo graudžias raudas. Herbe pavaizduotos kanklės, tik kažkodėl ne to krašto, ne žemaitiškos, o aukštaitiškos. Gal dėl to, kad aukštaičių kanklės yra gražesnės?
Bendruomenės pirmininkė J. Lubienė tvirtina, kad Raudėnuose gyvena dainingi žmonės, yra garsus etnografinis ansamblis. Pati Jovita yra viso Šiaulių regiono etninės kultūros žinovė, respublikinių renginių vedėja, nenuilstanti etnografinio ansamblio „Gervikii“ vadovė. Dirba ji Raudėnų pagrindinėje mokykloje, yra lietuvių kalbos, etikos ir etnokultūros mokytoja metodininkė, Raudėnų kultūros centro meno vadovė.
„Man smagu gyventi ir dirbti Raudėnuose, čia gimiau, užaugau, baigiau mokyklą, čia sukūriau šeimą, po studijų, baigusi dvi aukštąsias mokyklas, pasilikau Raudėnuose gyventi ir dirbti. Nuostabūs žmonės, dainingi, draugiški. Etnografinis ansamblis „Gervikii“ gyvuoja jau 36 metus, jame dalyvauja ir jaunimas, ir garbaus amžiaus senoliai, yra trys atlikėjų grupės. Ansamblyje dalyvauja ir mano vaikai – sūnus Kazimieras groja birbyne, dukra Karolina – kanklėmis. Sunkiau prikviesti į ansamblį viduriniąją kartą, jie daug dirba, užsiėmę, dainoms ir muzikai nebeužtenka laiko.
Mūsų ansamblis daug koncertuoja, esame laukiami ir vertinami, atliekame savo krašto autentiškas dainas, šokame senovinius šokius, einame ratelius. Sakiau ir sakysiu: kaimas – tautos gyvastis, jis saugo krašto kultūrą, papročius. Neslėpkime, yra ir pavargusiųjų, ir gyvenimo motyvaciją praradusiųjų, bet tokių sutiksime kiekviename Lietuvos kaime“, – pasakojo J. Lubienė.
Miestelio žmonių iniciatyva netoli bažnyčios įrengta didelė aikštė, stovi originalus tautodailininko Algimanto Tamošaičio sukurtas koplytstulpis, kuriame surašytos svarbiausios miestelio datos, įvykiai, iškaltos žymių žmonių pavardės. Raudėnuose 30 metų kunigavo Kazimieras Pakalniškis, leidinio „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ redaktorius, prozininkas. Raudėnuose Dievo žodį skelbė garsus kunigas, botanikas, liaudies medicinos žinovas Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Raudėnų stogastulpis – savotiškas religijos, istorijos ir kultūros simbolis. Miestelio bažnyčia buvo pastatyta 1611 m. Šiandien bendruomenė pradėjo rinkti lėšas bažnyčios remontui.
Pirmininkė pasakojo, kad Raudėnai prieš keletą metų „prisijaukino“ gėles, žmonės dabar su meile jomis puošia sodybas, miestelio viešąsias erdves. Moterų klubo iniciatyva gyvenvietės centre prieš šešerius metus įrengtas gėlynas akį traukia įvairiaspalviais žiedais, gėlių juosta juosia aikštę priešais bažnyčią. Miestelio grožiu rūpinasi ir bendruomenė, ir seniūnija.
Pirmininkė priminė, jog raudėniškiai mėgsta keliauti, lanko istorines Lietuvos vietas, kartu važiuoja žiūrėti spektaklių, koncertų. Bendruomenė bendradarbiauja su kaimynystėje veikiančiomis Pakumulšių ir Dirvonėnų bendruomenėmis, užmezgė ryšius su Kėdainių rajono Josvainių bendruomene.