„Pastaruoju metu dažnokai sulaukiu ir dar vieno klausimo – ar galiu padėti susirasti darbą“, – sako kelerius metus didžiausioje Airijos profsąjungoje SIPTU („Services Industrial Profesional Technical Union“) dirbanti 28 metų lietuvė.
Profsąjungoje pagalbos ieškančius žmones E.Šaduikytė turi nukreipti į institucijas, kurios yra atsakingos už tam tikrų problemų sprendimą.
Tačiau lietuvius dažnai sunku kur nors nukreipti – nemažai jų paprasčiausiai nesusikalba angliškai.
Su panašiomis problemomis susiduria ir kiti imigrantai. Tad tarp 300 profsąjungos darbuotojų atsirado ir keturios naujos darbo vietos, skirtos galintiems bendrauti lenkų, rusų ir lietuvių kalbomis. Be lietuvės, šias vietas užėmė du lenkai ir viena mergina iš Estijos.
Kreipiasi daugiau žmonių
SIPTU profsąjungai priklauso daugiau kaip 200 tūkst. narių. Iš jų apie 15 tūkstančių – Airijoje gyvenantys ir dirbantys imigrantai.
Tarp jų – ir lietuviai.
Pastaruoju metu į profsąjungą pagalbos kreipiasi vis daugiau žmonių. Mat Airijoje mažėja darbo vietų, o nedarbo lygis praėjusį mėnesį išaugo iki 5,9 procento.
Taigi šiuo metu Airijoje yra apie 226 tūkst. bedarbių.
„Dažniausiai skundžiamasi dėl to, kad darbdavys neteisėtai – iš anksto neįspėjęs, nesumokėjęs išeitinės kompensacijos – atleido iš darbo“, – sakė E.Šaduikytė.
Pagal įstatymus žmogui priklauso ne mažesnė nei dviejų savaičių uždarbio kompensacija.
Lietuviai taip pat skundžiasi, kad yra verčiami dirbti prastomis, o kartais ir kenksmingomis darbo sąlygomis, turi trumpas pertraukas. Neretai jie negauna atlygio už viršvalandžius.
Patys nieko nepadaro
„Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame grybų angaruose dirbantiems žmonėms. Daugiau nei pusė dirbančiųjų čia – lietuviai. Ėmėmės teisinių priemonių, kad pagerintume jų darbo sąlygas, užtikrintume didesnį darbo užmokestį“, – kalbėjo E.Šaduikytė.
Daugelis šiuose angaruose dirbančių žmonių nemoka anglų kalbos. Tad savarankiškai jiems niekaip nepavyksta išsikovoti geresnių sąlygų.
Pirmi kenčia statybininkai
Airijoje gerokai sumažėjusią darbų pasiūlą pirmiausia pajuto statybose dirbantys žmonės. Nemažai jų dar pavasarį pradėjo krautis lagaminus namo arba patraukė laimės ieškoti į kitas šalis.
„Daugelis mano, kad airiai pirmiausia atleidimo lapelius įteikia imigrantams.
Bet iš tiesų čia galioja taisyklė, kad pirmas išeina tas, kuris į darbą priimtas vėliausiai“, – sakė E.Šaduikytė.
Daugelis netekusių darbo žmonių tikisi gauti bedarbio pašalpą, tačiau į ją gali pretenduoti tiktai legaliai dirbę žmonės.
Apgaudinėja ir lietuviai
„Kartais žmonės paskambina ir klausia, kodėl negauna bedarbio pašalpos. Įsigilinus paaiškėja, kad jis visą laiką dirbo nelegaliai ir darbdavys už jį nemokėjo jokių mokesčių“, – pasakojo E.Šaduikytė.
Dažniausiai dėl to nukenčia statybose, viešbučiuose, mėsos pramonėje, grybų fermose dirbantys žmonės.
Neretai tautiečius būna „įdarbinę“ ir lietuviai, kurių po to surasti beveik neįmanoma – jie išmeta mobiliojo telefono kortelę ir dingsta kaip į vandenį.
Nežino net įmonės pavadinimo
Profsąjungoje dirbanti lietuvė prasitarė, kad ir patys darbuotojai dažnai būna neatidūs – nežino net įmonės, kurioje dirbo, pavadinimo. Tokie žmonės atlyginimą gaudavo vokelyje, o jų žinios apie darbdavį apsiriboja kurio nors žmogaus vardu.
Bendrauti su darbdaviu trukdo ir itin prastos anglų kalbos žinios.
Kartais darbdavio ir darbuotojo nesutarimai pasiekia ir Airijos darbo santykių teismą. Dabar per metus sulaukiama per 10 tūkst. ieškinių – to anksčiau nėra buvę.
Tarp ieškančiųjų teisybės teisme – ir lietuviai.
Uždarbį siunčia namo
Airijoje niekam ne paslaptis, kad pirmieji imigrantai darbdaviams buvo pigi ir kokybiška darbo jėga.
Būtent SIPTU pirmoji pradėjo aktyviai kovoti su žmonių išnaudojimu.
Prieš kelerius metus nemažai darbdavių buvo pasirengę atleisti airius ir įdarbinti atvykėlius, kurie sutiko dirbti prastesnėmis sąlygomis ir už gerokai mažesnį atlygį.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, situacija gerokai pasikeitė į gerąją pusę.
Tiesa, anksčiau Airijos žiniasklaida dar liaupsino imigrantus, kad jie labai prisideda prie šalies ūkio kėlimo.
Lietuviams už tai dėkojo ir praėjusių metų gegužę Lietuvoje apsilankiusi Airijos prezidentė Mary McAleese.
Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta nuomonių apie neigiamą imigrantų įtaką, mat didžiąją dalį uždirbtų pinigų imigrantai išsiunčia į savo gimtąją šalį.