Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus išklausė Gruzijos
premjero lūkesčius dėl EVT susitikimo ir aptarė dviejų šalių - Lietuvos ir
Lenkijos - pozicijas susitikime su pastarosios šalies prezidentu.
Anot pranešimo, L.Gurgenidzė pabrėžė, jog šiuo metu Gruzijai labai
reikalinga ekonominė pagalba, kuri padėtų atkurti Rusijos kariuomenės
sugriautą infrastruktūrą ir sugrąžinti užsienio investuotojų pasitikėjimą.
Tuo metu su L.Kaczynskiu aptartos Lietuvos ir Lenkijos pozicijos
pirmadienio vakarą vyksiančiame neeiliniame EVT posėdyje.
Sekmadienį Lietuvos vadovui Gruzijos lūkesčius EVT dėl jos teritorinio
vientisumo telefonu jau išdėstė šalies prezidentas Michailas Saakašvilis.
V.Adamkus sekmadienį apie susitikimą telefonu kalbėjo ir su EVT
susitikimo iniciatoriumi - Prancūzijos prezidentu Nikolas Sarkozy.
Briuselyje rengiamoje neeilinėje Europos Vadovų Tarybos sesijoje, kurioje
dalyvaus Lietuvos prezidentas, bus kalbama apie krizę Gruzijoje ir svarstomi
galimi ES veiksmai teikiant jai pagalbą. Aukščiausi valstybių vadovai taip
pat aptars ES ir Rusijos santykių perspektyvas.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai
priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos -
kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis
konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje
prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos
regionus. Nors oficialiai karas baigėsi, Rusijos pajėgos iki šiol
kontroliuoja kai kuriuos gruzinų miestus.
Prieš artėjantį EVT posėdį užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas
praėjusią savaitę pareiškė, kad reikia galvoti ne kaip nubausti Rusiją, o
kaip sustiprinti Europos Sąjungą ir Lietuvą.
Lenkijos užsienio reikalų
ministras Radoslawas Sikorskis mano, kad Europos Sąjungai bus sunku vesti
derybas su Maskva dėl partnerystės, kol Rusijos kariai tebėra Gruzijoje.
„Ko gero, bus sunku, kol rusų kariai vis dar Gruzijoje“, - sakė
R.Sikorskis žurnalistams tik atvykęs į skubų viršūnių susitikimą Gruzijos
krizei aptarti.
„Žmonėms nepatogu tęsti darbą lyg niekur nieko“, kol Rusija nesilaiko
prancūzų tarpininkauto paliaubų susitarimo, pridūrė jis.
Europos Sąjungos valstybių lyderiai
pirmadienį Briuselyje pradėjo svarstyti kaip pasmerkti Rusijos konfliktą su
Gruzija, o tuo metu Tbilisyje milijonas žmonių dalyvauja protesto
prieš Rusiją mitinge.
Į skubiai sušauktą ES viršūnių susitikimą lyderiai atvyko turėdami
skirtingas nuomones: Rytų Europa ir Didžioji Britanija nori laikytis
griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu, o Vokietija ir Prancūzija vadovauja
grupei šalių, kurios nepritaria veiksmams, kurie galėtų išprovokuoti
Kremlių.
Britanija ragina sustabdyti derybas dėl naujos ES ir Rusijos
bendradarbiavimo sutarties. Šios derybos planuota pradėti vėliau šį mėnesį.
Britanija nori „stiprios ir vieningos ES žinios, ... kad turime aiškiai
paremti Gruzijos teritorinį vientisumą ir pasmerkti Rusijos veiksmus“, sakė
Britanijos ministro pirmininko Gordono Browno (Gordono Brauno) atstovas.
Lenkija ragina 27 narių bloką atšaukti spalio mėnesį planuotą ES ir
Rusijos viršūnių susitikimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tvirtino, kad ES turi „aiškiai kalbėti“
apie krizę, bet primygtinai siūlė, kad dėl penkių dienų karo Bendrija
„nenutrauktų dialogo“ su Rusija.