Daugelis sako: jeigu buvo taip blogai, tai ko negrįžote namo? Tačiau grįžti be pinigų, o dažnai ir su skola, nes kelionei tekdavo skolintis pinigų, nė vienas nenorėjo. Tad dirbo ir „kabinosi“, juk išvažiavo pinigų uždirbti, geresnio gyvenimo ieškoti.
„Buvo sunku, o kartais net ir baisu, ypač psichologiškai. Mes bijojome ispanų policijos, nes darbdavys galėjo nesumokėti už mus mokesčių. O kartais tekdavo bijoti ir kai kurių tautiečių“, – pasakojo beveik dešimt metų pietų Ispanijoje gyvenantis lietuvis Ernestas Slizevičius.
Tiesa, prieš dešimtmetį tuomet dvidešimtmetis vaikinas neplanavo vykti į Ispaniją. Iš Tytuvėnų kilęs Ernestas labai norėjo gerai išmokti anglų kalbą ir studijuoti Jungtinėje Karalystėje. Deja, vaikino norui studijuoti šioje šalyje nebuvo lemta išsipildyti.
Prieš tai Lietuvoje Ernestas vienerius metus mokėsi Žemės ūkio universitete, tačiau netrukus perėjo į Vilniaus aukštesniąją prekybos mokyklą, kurioje įgijo vadybininko specialybę.
„Pamenu, atskridome į Londoną. Mus pasitikęs migracijos pareigūnas sako: tai ką, atvažiavote dirbti?“, – pasakojo Ernestas. Pareigūnai tarsi negirdėjo paaiškinimų, kad vaikinas nori čia studijuoti. Teko grįžti atgal į Lietuvą tuščiomis kišenėmis, nes kelionei jis išleido sutaupytus pinigus. Tada ir nusprendė važiuoti į Ispaniją. Nieko nežinojo, nieko neplanavo, tiesiog važiavo pamatyti pasaulio.
„Pirmoji pažintis su Ispanija buvo tokia: šiltnamiai, šiltnamiai ir dar kartą šiltnamiai“, – prisiminė vaikinas. Ernestas tikėjosi ne to ir tikrai neplanavo čia ilgai užsibūti – po keleto mėnesių jis žadėjo traukti į Lietuvą. Tačiau ir šįkart likimas sujaukė planus – pirmą kartą į namus jis sugrįžo tik po pusketvirtų metų.
Kodėl taip ilgai užsibuvo Ispanijoje? Ernestas prasitarė, kad tai iš dalies lėmė šioje šalyje įsikūrę atvykėliai iš Lietuvos. Jis neslėpė, kad nukentėjo nuo jų. Ko gero, niekam nėra paslaptis, kad tuo metu lietuviai iš lietuvių reikalavo mokėti duokles už vadinamąjį „stogą“, grasindavo susidoroti, jeigu laiku nesumokėsi.
„Man reikėjo sumokėti vienkartinę duoklę – 800 JAV dolerių. Prieš beveik dešimt metų, kai JAV doleris kainavo 4 litus, ši suma buvo nemaža – 3200 litų. Per mėnesį tada uždirbdavome iki 2000 litų“, – patirtimi dalijosi lietuvis.
Tuo metu Ispanijoje dar nebuvo daug lietuvių, gatvėje sutikęs iš karto galėjai pasakyti, kad tai –tautietis. Lietuvių banga į šią šalį plūstelėjo apie 2001– 2002 metus.
„Ispanams buvo visiškai tas pats, ar tu lietuvis, ar kas kitas. Visus atvykėlius jie laikė rusais, o kartais net vadino barbarais“, – pasakojo Ernestas.
Daugelis atvykėlių šioje šalyje dirba žemės ūkio srityje. Nemokantiems ispaniškai darbas šiltnamiuose yra kone vienintelė galimybė įsidarbinti. Jų negąsdina ne tik sunkus darbas, bet ir tai, kad vasarą šiltnamiuose oro temperatūra pasiekia apie 45 laipsnius karščio. Kaip, ko gero, beveik kiekvienam atvykėliui, Ernestui čia taip pat teko dirbti.
Jis plušėjo ir cukinijų, paprikų, kitų vaisų bei daržovių plantacijose, darbavosi statybose, vairavo vilkiką. Dirbdamas ir bendraudamas su ispanais, Ernestas pramoko jų kalbą.
Kartais keletui mėnesių jis išvykdavo padirbėti ir į kitas šalis – Jungtinę Karalystę, Škotiją, Šveicariją. Dažniausiai darbuodavosi pas gyvulininkyste besiverčiančius ūkininkus, ganydavo gyvulius.
Tačiau netrukus Ernestas nusprendė ne tik darbuotis, bet ir pradėti mokytis Ispanijoje.
„Atsibodo lenkti nugarą ir būti stumdomam“, – aiškino jis.
Tiesa, panorus studijuoti Ispanijoje, kol Lietuva dar nepriklausė ES, nebuvo taip paprasta.
„Pažvelgę į lietuvišką diplomą, universiteto darbuotojai paklausė, kas čia?“, – prisiminė Ernestas. Tuo metu norint pasiekti, kad būtų pripažintas lietuviškas diplomas Ispanijoje, reikėjo laukti nuo pusantrų iki dviejų metų.
„Aš nusprendžiau verčiau eiti į mokyklą ir baigti kursą, skirtą vyresniems kaip 25 metų asmenims. Ispanijoje yra nemažai žmonių, kurie negalėjo mokytis, tad jiems sudaryta galimybė taip įgyti išsilavinimą“, – pasakojo Ernestas, kuris, pradėjęs nuo 7 klasės, per keletą metų užbaigė visą vidurinės mokyklos kursą.
Sėkmingai išlaikiusiems baigimo egzaminus įteikiamas atestatas. Tada iš karto galima keliauti į universitetą ar kitą aukštąją mokyklą – kiekvienoje jų yra numatytas vietų skaičius asmenims, kurie išsilavinimą įgijo taip kaip Ernestas.
Dabar lietuvis jau trečius metus studijuoja psichologiją Almerijos universitete (La Universidad de Almeria). Dar liko dveji metai, tačiau jis tikisi, kad pavyks skirti kuo daugiau dėmesio mokslams ir likusius du kursus užbaigti jau kitąmet.
Vidutiniškai per metus studijos Ispanijoje kainuoja 660–715 eurų (2277–2467 litai). Mokestis priklauso nuo pasirinktų dalykų ir kreditų skaičiaus, vidutiniškai vienas kreditas kainuoja 11 eurų (apie 38 litus).
Studentai gali prašyti stipendijos, paprastai dėl jos kreipiamasi spalio mėnesį, o atsakymas gaunamas kitų metų sausį. Tiesa, Ernestas šįmet atsakymą gavo vos prieš mėnesį.
„Stipendija yra vienkartinė. Pavyzdžiui, knygoms skiriama nuo 100 iki 200 eurų (345–690 litų), viešojo transporto išlaidoms – nuo 50 iki 400 (173–1380 litų), būsto nuomai – nuo 1300 iki 2600 (4485- 8970 litų)“, – pasakojo lietuvis.
Tačiau vien iš stipendijos sunku pragyventi. Ernestas surado vietą vaikų centre, kur, kaip pats sako, dirbo savanoriu už lovą ir maistą. Ten pragyveno pustrečių metų. Dieną jis dirbdavo su vaikais, vakarais mokydavosi. O kad galėtų išlaikyti automobilį, apmokėti telefono sąskaitas ir turėtų pinigų kitoms išlaidoms, savaitgaliais, per ispaniškas iškilmes, Kalėdas, Velykas iki šiol dirba įvairius laikinus darbus – valo garažus, atlieka įvairius statybos ir apdailos darbus arba darbuojasi žemės ūkyje.
Šiuo metu Ernestas baigia laikyti paskutinius trečio kurso egzaminus ir kraunasi lagaminus. Tiesa, ne kelionei į Lietuvą. Birželio pabaigoje jis išvyksta uždarbiauti į Norvegiją.
Vasarą darbo Ispanijoje neturi ne tik atvykėliai, bet ir daugelis ispanų. Pasibaigus sezonui, išdirbę kelerius metus, ne sezono metu jie gali gauti bedarbio pašalpą, o kiti važiuoja atostogauti į Lietuvą arba išvyksta uždarbiauti į kitas užsienio šalis, kur atlyginimai žymiai didesni. Palyginkime: Ispanijoje minimalus atlyginimas per mėnesį yra vos 631 euras (2177 litai), o kitose šalyse galima uždirbti 2-3 kartus daugiau.
Oficialiais duomenimis, Ispanijoje gyvena apie 13 000 lietuvių, tačiau realūs skaičiai didesni. Manoma, kad per sezoną čia suvažiuoja apie 50 000 lietuvių, daugiausia jų susitelkę Andalūzijos ir Valensijos provincijose.