Vienų teigimu, Lietuvos partinės organizacijos demokratėja ir vis labiau
orientuojasi į išsilavinusius rinkėjus, tuo metu kiti nemato nieko nauja nei
buvo prieš ankstesnius rinkimus, tik tą pačią aklavietę partijų programų
srityje ir priešrinkiminę reklamą, neadekvačią numatomam porinkiminiam
darbui.
Vilniaus universtiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto (VU TSPMI) dėstytojo Alvido Lukošaičio teigimu, partijos kol kas
nepersistengia besirodydamos viešumoje - jos apsiriboja plakatų, šūkių
kūrimu bei susitikimais su rinkėjais. „Partinės organizacijos kol kas
elgiasi adekvačiai - neracionalu poškėti tuščiais šūviais vasarą, kol
rinkėjai politiškai apatiški. Jos kaupia savo arsenalus, o per oficialų
rinkimų kampanijos startą pamatysime, kaip pokštels. Palinkėkim, kad kuo
aktyviau ir gražiau viskas vyktų“, - BNS sakė A.Lukošaitis.
Politologas pabrėžė keletą dalykų, kuo šiųmetis priešrinkiminis
laikotarpis išskirtinis. Anot jo, visuomenė labiau informuojama apie partijų
sąrašų sudarymą, be to, jos tampa demokratiškesnės bei skiria daugiau
dėmesio savo programų kūrimui.
„Visuomenė sulaukia gerokai daugiau informacijos apie tai, kas vyksta
partinėse organizacijose formuojant kandidatų sąrašus. Anksčiau tam būdavo
skiriama daug mažiau dėmesio. Dabar ėmė veikti visokios reitingavimo
sistemos - vienas svarbiausių partijų demokratiškumo, viešumo, atvirumo
rodiklių“, - sakė A.Lukošaitis.
Anot jo, kita naujovė - kad į rinkimų programų rengimą partijose
nebežiūrima taip atsainiai, kaip iki šiol. „Kai kurios programos iš pirmo
žvilgsnio atrodo neblogos, matomas įdirbis. Nors neaišku, kaip jos bus
pristatomos visuomenei, tačiau daug partijų jau skelbia savo dokumentus
internete“, - teigė politikos analitikas.
Tuo metu kitas TSPMI politologas Tomas Janeliūnas, vertindamas
priešrinkiminius procesus, tvirtino, kad politinės partijos šiuo laikotarpiu
tesirūpina savo įvaizdžiu, per daug neakcentuodamos, ką norėtų veikti po
rinkimų. Nieko naujo jos esą nerodo nei vertybiškai, nei „per reklamines
akcijas“.
„Politinės jėgos rinkimams kol kas ruošiasi pakankamai pasyviai ir
programine, ir politinių iniciatyvų prasme. Atrodo, kad daugelis jų
linkusios pasirinkti grynai reklaminį rinkimų kampanijos akcentą ir siekia
ne sudominti rinkėjus idėjinėmis naujovėmis, bet kuo daugiau rodyti jiems
save“, - BNS sakė T.Janeliūnas.
Anot politologo, tokie priešrinkiminiai triukai kaip gerovės, tvarkos
žadėjimas, skambūs šūkiai labai mažai kuo skiriasi nuo rinkimų agitacijos,
vykusios prieš ketverius metus, tad gali nieko nesudominti. „Užlipti dukart
ant to paties grėblio būtų sunku net ir nelabai išsilavinusiems žmonėms“, -
tvirtino T.Janeliūnas.
Dauguma politikos analitikų sutiko, jog prieš prasidedant agitacijos
laikotarpiui, aktyviausiai veikia opozicinės Seimo partijos. „Jos labiau
stengiasi būti matomos, nes siekia, kad po rinkimų pasikeistų dabartinė
situacija ir būtent jos prisidėtų prie naujos Vyriausybės formavimo“, - sakė
T.Janeliūnas.
Iš opozicinių partinių organizacijų apžvalgininkai išskiria keletą,
kurios, jų manymu, labiausiai stengiasi įtikti rinkėjams ir kurių veiksmai
ateityje gali duoti geriausių rezultatų.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo
instituto direktoriaus Algio Krupavičiaus tvirtinimu, rezultatyviausia
galima laikyti neoficialią Darbo partijos kampaniją. „Jai prieš rinkimus
pavyko stabilizuoti savo reitingus, ir ji turi augimo perspektyvų“, - sakė
politologas.
Tuo metu TSPMI dėstytojos Mortos Vidūnaitės nuomone, parengiamuoju
rinkimų laikotarpiu efektingiausia yra partijos „Tvarka ir teisingumas“
politinė reklama. Politologės teigimu, ši politinė organizacija šiemet bando
orientuotis ir į aukštesnio išsilavinimo rinkėjus.
Anot A.Krupavičiaus, kol kas aktyviai veikia ir Tėvynės sąjunga -
Lietuvos krikščionys demokratai (TS - LKD). „Tvarkiečiai ir darbiečiai
neoficialią rinkimų kampaniją pradėjo veikdami daugiausia įvairiuose
regionuose ir tiesiogiai bendraudami su rinkėjais, o Tėvynės sąjunga labiau
matoma nacionalinėje arenoje, be to, jos populiarumui turėjo įtakos ir tai,
kad neseniai prie jos prisijungė krikdemai“, - BNS sakė politikos
analitikas.
T.Janeliūnas mano, jog TS - LKD ne tik rodo iniciatyvą artėjant
rinkimams, bet ir turi potencialą pasiekti gerų rezultatų. „Konservatoriai
turi didelių galimybių tapti partija, apie kurią galėtų suktis naujoji
koalicija, kuri formuotų naujos Vyriausybės gaires. Jiems tenka tarsi
daugiau atsakomybės, tad ir jų aktyvumas kol kas didesnis“, - kalbėjo
apžvalgininkas.
Tuo metu valdančiosios politinės jėgos - socialdemokratai, valstiečiai
liaudininkai, Naujoji sąjunga (socialliberalai), Liberalų ir centro sąjunga
- pasak politologų, šiuo metu gana pasyvios. „Jų priešrinkiminis aktyvumas
pasireiškia programų skelbimu bei kandidatų sąrašų formavimu“, - sakė
A.Krupavičius. Nesėkmingiausiomis kampanijomis, anot jo, galima laikyti
Naujosios sąjungos bei Liberalų ir centro sąjungos pastangas. Šių dviejų
partijų reitingai kol kas krenta.
T.Janeliūno teigimu, susidaro įspūdis, kad valdantieji rengiasi rinkimams
besivadovaudami pralaimėjimo nuotaikomis. „Dabartinė veikla mažai orientuota
į politiką po Seimo rinkimų. Socialdemokratų, socialliberalų ir
liberalcentristų elgesys nerodo, kad jie būtų linkę įgyvendinti porinkiminę
politiką“, - sakė politologas.