Vilniaus apygardos administraciniame teisme trečiadienį E.Skarbalius
teigė, kad atsisakydama registruoti Žemaičių partijos įstatus ir programą
Teisingumo ministerija interpretavo jų dokumentus. Anot jo, Žemaičių
partijos dokumentuose niekur neparašyta, kad jie siekia autonomijos statuso
Žemaitijos regionui ir nori įteisinti žemaičių kalbą kaip antrą valstybinę.
Būtent tokias grėsmes partijos dokumentuose įžvelgė Teisingumo
ministerijos specialistai. Jie savo išvadą grindė Valstybės saugumo
departamento (VSD), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Vidaus reikalų
ministerijos ir Istorijos instituto pažymomis.
Trečiadienį per teismo posėdį paskelbtoje VSD pažymoje teigiama, jog
minėtos partijos įstatuose ir programoje yra teiginių, prieštaraujančių
Konstitucijai. „Partija deklaruoja siekį įkurti atskirą žemaičių
administracinį vienetą. Formaliai tai neprieštarauja šalies Konstitucijai,
tačiau nagrinėjant dokumentus sistemiškai, siekis grąžinti žemaičių tautybę
gali būti traktuojamas kaip raginimas įsteigti ypatingą autonominį statusą
turintį regioną“, - rašoma VSD pažymoje.
Anot departamento, tai kelia pavojų unitarinei valstybės sanklodai.
„Išvedžiojimai, sapnavimas. Galbūt ir alaus padauginus“, - išgirdęs VSD
pažymoje parašytus teiginius teisme pareiškė vienas iš Žemaičių partijos
steigėjų Alvydas Jokšas.
E.Skarbalius pabrėžė, kad partijos įstatuose pabrėžiamas Lietuvos
teritorinis vientisumas. „Ten nieko nėra ir apie žemaičių, kaip antros
valstybinės kalbos, įteisinimą“, - kalbėjo jis.
Teisme ministerijos poziciją gynęs jos atstovas Ramūnas Valatka tvirtino,
kad Žemaičių partijos įregistravimas duotų pagrindą Lietuvos lenkams ir
rusams reikalauti ypatingo statuso savo kalbai.
„Negalima mūsų lyginti su rusais ir lenkais. Mes neturime, kur
išvažiuoti, negalime susivynioti tos žemės ir išsinešti. Skaudu, kad 21
amžiuje turime įrodinėti, kad mes esame. Skaudu, kad lengva ranka didinate
įtampą. Kiekvienas žemaitis yra lietuvis. Už ką jūs mūsų taip nemylite?
(...) Šiuo Teisingumo ministerijos aktu pirmą kartą Lietuvos istorijoje
žemaičių buvimas yra įstatymiškai uždraustas“, - emocijų neslėpė
E.Skarbalius.
Teisingumo ministerijai taip pat užkliuvo Žemaičių partijos steigėjų
skaičius. Partijos steigiamojoje sueigoje dalyvavo apie 580 žmonių. Tuo metu
Politinių partijų įstatymas numato, kad politinę organizaciją įkurti gali ne
mažiau kaip 1000 steigėjų.
Žemaičių partija ministerijai pateikė per 500 asmenų įgaliojimus
atstovauti jiems steigiamojoje sueigoje, tačiau jie nebuvo patvirtinti
notarų. Politines partijas registruojantys specialistai atsisakė iš žemaičių
priimti tokius dokumentus.
Tuo metu, A.Jokšo teigimu, šis reikalavimas esą negaliojo pavasarį
įkurtoms Tautos prisikėlimo ir Fronto partijoms.
Ministerijos atstovas prisipažino nežinąs, kokius steigėjų įgaliojimus
buvo pateikę šių dviejų partijų atstovai.
Steigiamasis Žemaičių partijos suvažiavimas įvyko balandžio 20 d.
Teisingumo ministerijai atsisakius partiją registruoti jos lyderis
E.Skarbalius į Seimą mėgins patekti kaip nepriklausomas kandidatas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą dėl Žemaičių
partijos skundo skelbs rugsėjo 12 dieną.