Parduoda sūrių užkandžių verslą
Rugpjūčio pradžioje „Kraft Foods Inc.“ paskelbė, kad pasirašė sutartį dėl sūrių užkandžių verslo Šiaurės Europos ir Baltijos šalyse pardavimo Norvegijos privataus investicinio fondo „Herkules“ dukterinei bendrovei FEPCO 1 AS. Šia sutartimi parduodami „Kraft Foods“ priklausantys sūrių užkandžių prekių ženklai „Estrella“ ir „Maarud“ Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Danijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, taip pat „Taffel“ traškučių prekės ženklas Danijoje. Kartu parduodamas turtas ir gamyba Norvegijoje, Švedijoje ir Lietuvoje. „Kraft Foods“ numato, kad apytiksliai 360 darbuotojų iš penkių gamybos padalinių įsilies į naują pirkėjo kompaniją.
Pardavimo sutartį dar turi patvirtinti atitinkamos kontroliuojančios valstybinės institucijos, kurių leidimus, pasak AB „Kraft Foods Lietuva“ Korporacinių reikalų skyriaus projektų vadovo Baltijos šalims Mariaus Giržado, tikimasi gauti galbūt jau net šį mėnesį.
„Nors „Estrella“ ir „Maarud“ užkandžiai vartotojų yra labai mėgstami visame regione, šis sandoris atitinka „Kraft International“ strategiją vystyti tas pagrindines gaminių kategorijas, su kuriomis mes galime dar labiau sustiprinti savo konkurencinius pranašumus ir pirmauti rinkose”, – išplatintame pranešime spaudai teigė Piero Capizzi, „Kraft Foods“ viceprezidentas Šiaurės ir Vidurio Europos šalims. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kompanija ir toliau numato vystyti kavos, šokolado bei sausainių gamybą.
Įdiegė traškučiams skirtų bulvių auginimo technologiją
Pereinamuoju laikotarpiu „Kraft Foods Lietuva“, pasak M. Giržado, bulvių traškučius gamins. „Kol kas mes atliksime traškučių gamybos paslaugą, o naujieji savininkai rūpinsis produkto pardavimu, rinkodara ir pan. Ar fabrikas dirbs ir vėliau, ar nebus iškeltas į kitą šalį, galės atsakyti tik naujieji savininkai, galutinai patvirtinus sandorį“, – „ŪP“ sakė M. Giržadas.
„Kraft Foods Lietuva“ atstovas, kaip ir mūsų šalies didžiųjų bulvių ūkių savininkai, sutinka su nuomone, jog bulvių traškučių fabriko veikla yra labai reikšminga bulvininkystės vystymui. „Ūkininkai turėjo nuolatinį partnerį, kuris garantavo supirkti tam tikrą kiekį derliaus už iš anksto suderėtas kainas“, – sakė M. Giržadas.
Būtent „Kraft Foods“ bendrovė Lietuvoje ir padėjo įdiegti bulvių, skirtų traškučiams gaminti, technologiją. Anksčiau tokių bulvių lietuviai neaugino, neturėjo nei tinkamų veislių, nei patirties, kaip tą daryti. Dabar iš mūsų šalies ūkiuose užauginamos žaliavos Kaune pagaminti bulvių traškučiai tiekiami į visas tris Baltijos šalis, taip pat į Rusiją, kartais ir į Skandinaviją. Fabriko veikla, pasak M. Giržado, nėra nuostolinga.
Gauna trečdalį pajamų
Neoficialiais duomenimis, kasmet Lietuvoje užauginama apie 400 ha perdirbti, t.y. traškučiams gaminti, skirtų bulvių. Šiuo verslu užsiima maždaug dešimt verslinių bulvininkystės ūkių, kuriuose jis sudaro nemenką pajamų dalį. Pavyzdžiui, Šakių r. įsikūrusios UAB „Šaka“ ūkyje vadinamosios pramoninės bulvės sudaro maždaug trečdalį iš šių augalų gaunamų pajamų. Pasak „Šakos“ direktoriaus Juozo Pukelio, tai tikrai nemažai. „Mes perdirbti skirtas bulves auginame jau šešerius metus.
Visiškai įsisavinti auginimo technologiją ir gauti tokią gumbų kokybę, kokios reikalavo perdirbėjai, prireikė ne vienerių metų darbo. „Kraft Foods Lietuva“ bendrovė iš pradžių mums padėjo įsigyti dalį reikalingos technikos, pateikė daug informacijos apie auginimo ypatumus, konsultavo“, – pasakoja J. Pukelis. Pramoninių, skirtų traškučiams, bulvių auginimo technologija skiriasi nuo valgomųjų: skirtingos veislės, gumbų sodinimo gylis, tankis, trąšų kiekis ir kokybė, sandėliavimo sąlygos ir kt.
„Mūsų žemės nenašios, auginti javus neapsimoka (juos sėjame tik dėl sėjomainos), todėl visas perspektyvas ir pajamas siejame su bulvininkyste“, – sako J. Pukelis. Ūkyje auginamos sėklinės, valgomosios ir pramoninės bulvės. Investicijos į hektarą kiekvienai jų rūšiai, kaip ir gaunamos pajamos bei pelnas, – skiriasi. Pasak bendrovės vadovo, tai lemia situacija rinkoje, derlius ir kitos sąlygos: vienais metais gali būti pelningesnės valgomosios bulvės, o kitais – sėklinės arba pramoninės. Jei kuri nors sritis atneša nuostolių, bendrovės pajamų lygį padeda išlaikyti kita.
Todėl ūkiui svarbios visų rūšių bulvės. Pasak J. Pukelio, pigiausia auginti valgomąsias, po jų eina skirtosios traškučiams, o didžiausios investicijos reikalingos sėklinėms. Šiemet hektarui valgomųjų bulvių užauginti reikėjo apie 10 tūkst. Lt, pramoninių – apie 13 tūkst. Lt, sėklinių – apie 18 tūkst. Lt. Prie šių išlaidų, skaičiuojant bulvių savikainą, dar reikės pridėti sandėliavimo kaštus.
Pramonines bulves auginti, pasak J. Pukelio, apsimoka. „Šiemet pavasarį pavyko susiderėti dėl mums priimtinos supirkimo kainos. Už parduotą derlių perdirbėjai visuomet atsiskaitydavo sutartu laiku. Taigi bendradarbiavimu su „Kraft Foods Lietuva“ bendrove iki šiol buvome patenkinti. Todėl mums būtų labai didelis praradimas, jei naujieji savininkai nutartų traškučių fabriką uždaryti ar iškelti į kitą šalį“, – sakė J. Pukelis, prisiminęs, kaip prieš kelerius metus bankrutavo Lietuvos bulvių krakmolo gamyklos. „Šakos“ vadovas, kaip ir kiti jo kolegos bulvių augintojai, viliasi, kad traškučių fabrikas vis dėlto ir toliau veiks.