Kaip po trečiadienį vykusio bendro Seimo Europos reikalų komiteto (ERK)
ir Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio sakė pastarojo pirmininkas
Justinas Karosas, rugsėjo 8 dieną vyksiantis Prancūzijos prezidento Nicolas
Sarkozy ir Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo
susitikimas lems, kaip ES ir Lietuva turi elgtis toliau.
J.Karosas pabrėžė, kad „tam tikros gairės“ buvo nubrėžtos pirmadienį
surengtame ES šalių lyderių susitikime.
„Tik ką įvykusiame Vadovų susitikime buvo padaryti tam tikri politiniai
žingsniai, nurodant ir galimus konkrečius žingsnius, jeigu po N.Sarkozy ir
D.Medvedevo susitikimo bus gautas signalas, kuris rodys, kad Rusija
neišgirsta to, ką sako šiandien ES“, - sakė J.Karosas.
Kalbėdamas apie galimus tolesnius ES žingsnius dėl Rusijos, URK
pirmininkas minėjo vizų režimo apribojimą, finansines sankcijas, galimą
pašalinimą iš tam tikrų tarptautinių organizacijų.
„Viskas priklausys nuo to, kaip bus vykdomi pasiekti susitarimai,
pirmiausia, be abejo, dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos statuso“, - teigė
J.Karosas.
Anot jo, bendra Lietuvos pozicija yra „duoti Rusijai tam tikrą laiko
rezervą, kadangi mes norime konflikto švelninimo, o ne didinimo“.
Posėdyje užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną pavadavęs
ministerijos sekretorius Žygimantas Pavilionis sakė, kad „viskas priklausys
nuo pačios Rusijos veiksmų“.
„ES valstybių ministrams duotas pavedimas pradėti nagrinėti
santykius su Rusija visais sektoriais ir žiūrėti, kokiose srityse mums
bendradarbiavimas yra naudingas, o kokiose turime juos peržiūrėti“, -
pabrėžė sekretorius.
Anot jo, ES veiksmai priklausys nuo Rusijos „įsiklausymo į tarptautinės
bendruomenės raginimus“.
Pasak ERK pirmininko Andriaus Kubiliaus, geriausia, ką galima parodyti
Rusijai - „įmanomai artimiausiu metu aiškų signalą, kad Gruzija, Ukraina ir
Moldova turi aiškią perspektyvą tapti ES ir NATO narėmis“.
Pirmadienį EVT metu ES nusprendė atidėti derybas su Rusija dėl
strateginės partnerystės sutarties, kol Rusija neatitrauks savo pajėgų iš
Gruzijos.