Ketvirtadienį per spaudos konferenciją ministras pranešė kitiems metams
pateikęs paraišką, kad 2009 metais krašto apsaugai būtų skiriama 0,05 proc.
bendrojo vidaus produkto (BVP) daugiau nei šiemet.
„Šiais metais mes teikėme paraišką, kuri didintų kitų metų finansavimą
0,05 proc. Ir per keletą metų taip žingsniuodami galėtume artėti prie 2
proc. ribos, kuri yra kai kuriose NATO šalyse ir kuri yra mūsų ir visų NATO
narių siekis“, - tvirtino J.Olekas.
Jis pripažino, kad būtent dėl finansavimo Lietuva sulaukia priekaištų iš
NATO.
Ministro teigimu, nors pastaraisiais metais krašto apsaugai iš valstybės
biudžeto būdavo skiriama apie 150 mln. litų daugiau nei prieš tai buvusiais
metais, dėl ekonomikos augimo BVP procentas šiai sričiai likdavo toks pat.
Šiuo metu Lietuvos išlaidos krašto apsaugai sudaro 1,16 proc. BVP arba
1,276 mlrd. litų, nors prieš kelerius metus visos parlamentinės partijos
pasirašė susitarimą siekti, kad išlaidos gynybai sudarytų 2 proc. BVP.
Toje pačioje spaudos konferencijoje dalyvavęs NATO Jungtinių pajėgų
vadavietės Brunsume (Olandijoje) vadas generolas Egonas Rammsas tvirtino, kad NATO neturi jokių priekaištų Lietuvai šiuo atžvilgiu.
„Norėčiau pasakyti komplimentą Lietuvos karinėms pajėgoms už jų puikų
darbą. Lietuvos kariuomenės vadas buvo nustebęs, kad per susitikimą jam
uždaviau tik keletą klausimų. Daugiau nėra ko klausti, nes viskas gerai“, -
kalbėjo NATO generolas.
E.Rammsas teigė, kad kalbant apie krašto apsaugai skiriamas lėšas reikėtų
palyginti Lietuvą su kitomis Aljanso narėmis ir pažiūrėti, kokią BVP dalį
jos skiria ginkluotosioms pajėgoms ir kiek karių dislokuoja Afganistane.
„Lietuvai puikiai sekasi, ir NATO Lietuvai neturi jokių priekaištų“, -
tikino už NATO operaciją Afganistane atsakingas generolas.