Kodėl ministerijos vadovai negina Lietuvos žemdirbių interesų? Tai panūdo išsiaiškinti ūkininkai, delegavę savo atstovus sužinoti atsakymų iš atsakingų Žemės ūkio ministerijos darbuotojų.
Grūdų augintojų ir ūkininkų lyderių susitikimas su Žemės ūkio ministerijos vadovais vos nepasibaigė... konfliktu.
Ar nepavėluotas susirūpinimas?
ŽŪM sekretorius Vytautas Grušauskas susitikime su ūkininkais mėgino paaiškinti, kas iš tiesų nutiko Briuselyje ir kokių žingsnių ėmėsi ministerija. O Ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas iškart pasiteiravo, kodėl pokalbyje nedalyvauja ministrė. Nesulaukęs atsakymo, jis kreipėsi į savo kolegas klausdamas, ar iš viso verta tęsti dialogą? Juolab išvakarėse buvo sutarta, kad ministrė kalbės su ūkininkų atstovais.
Laimė, bręstantį konfliktą išsklaidė po 15 minučių pasirodžiusi ministerijos vadovė.
Pašnekesys abiem partnerių pusėms buvo nelengvas, bet dialogas mezgėsi.
Ūkininkų atstovai reikalavo tiesaus atsakymo, kodėl Lietuva neišsakė savo pozicijos dėl muitų pašariniams grūdams atstatymo? Gal ministerija laikosi kitos pozicijos nei ūkininkai?
Ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Ašmonas, dalyvavęs ES komiteto posėdyje, aiškino, kad klausimo dėl muitų nebuvo EK darbotvarkėje. Lenkijos atstovas tik teiravosi, kodėl jiems neatsakyta į paklausimą dėl muitų.
Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius Rimantas Krasuckis žemdirbius tikino, kad ministerijos ir žemdirbių pozicija sutampa, jokių prieštarų nėra ir būti negali. Pasak jo, praėjusį penktadienį ES Žemės ūkio rinkų vadybos komitetui buvo išsiųstas oficialus ministerijos raštas, kuriame apibūdinta Lietuvos padėtis grūdų sektoriuje ir išreikštas didžiulis susirūpinimas.
Grūdų supirkimo kainos sumažėjo nuo 10 iki 30 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiku, o palyginti su šio pavasario kainomis, smuktelėjo net 50 proc. Žemos kainos, o tikėtinas gausus derlius ir Rytų Europos šalių eksportas gali neigiamai paveikti grūdų rinką. Neatidėliotinas importo muitų įvedimas padėtų išvengti nepalankios situacijos ir apsaugotų mūsų rinką.
Laiškas teisingas, konstatavo ūkininkai, tačiau ar ne pavėluotai beldžiamasi į Briuselio duris?
“Juodasis scenarijus“?
Neatmetusi „juodojo scenarijaus“ pakurstant ir sukeliant „Briuselio skandalą“ bei apkaltinant ministeriją, ministrė K. Prunskienė pasakė, kad derėtų kruopščiau ir atsakingiau rengtis tokių svarbių klausimų svarstymui Europos Komisijoje. „Mes Briuselyje turime plėsti savo draugų ratą. Pavieniui nelaimėsime nieko. Mums reikia dialogo su pietinėmis ES šalimis, kalbant įtikinamais argumentais“, – konstatavo ministrė.
Ūkininkas, Telšių ūkininkų sąjungos skyriaus pirmininkas Vytautas Rakickas išsakė daugumos grūdų augintojų susikaupusias nuoskaudas. „Pieno perdirbėjai ir didieji pardavėjai žaidžia su gamybininkais kaip katinai su pelėmis. Dabar grūdų supirkėjai žaidžia savo žaidimus. Juk jie apvagia tūkstančius žemdirbių. Jei jų savivalei nebus padarytas galas, tie tūkstančiai grūdų augintojų tuoj sulauks varžytynių. Kiek šeimų bus pasmerkta! Pagaliau, sakykite, kur padėsime tuos bankrutavusius žmones? Ir aš, kaip ūkininkas, nematau perspektyvos. Į Airiją važiuoti jau esu per senas. Moku tik žemę dirbti. Negi mums reikia dar vienos savižudžių bangos? Tokia žemės ūkio politika prie to veda“, – skaudžią tiesą išdėjo V. Rakickas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas sakė netikėjęs, kad ir grūdų sektoriuje nutiks tas pats, kas ir pieno ūkiuose. „Šiandien jau per vėlai kalbame apie muitus. Norime priminti ir trąšų problemas. Neišsprendžiamas ir tiesioginių išmokų suvienodinimas“, – vardijo problemas B. Markauskas.
Tenkinami lobistų interesai
„Grūdų augintojai nekėlė problemos, kol galiojo muitai grūdams iš trečiųjų šalių įvežti. Mes tikėjomės, kad muitai bus atstatyti jau nuo liepos 1 d. Juk buvo aišku, kad turėsime problemų dėl derliaus. Jis neblogas, bet grūdų kokybė prasta. Tad nesitikėjome, kad bus aukštesnės kainos. Bet kantrybė trūko po rugpjūčio 28 d. posėdžio Briuselyje. Mums nereikia dairytis į kitus, žiūrėkime, kas naudinga mums“, – sakė Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas. Jo manymu, reikia skubiai spręsti ir trąšų problemą. Jų kainos tokios, kad greitai bus neįperkamos. „Štai kam reikia panaikinti muitus. Bet ministerija stengiasi patenkinti vieno lobisto, o ne žemdirbių interesus“, – piktinosi A. Macijauskas.
Ministrės nuomone, muitų problemas aptarti reikėjo gerokai anksčiau. „Dėl šių svarbių problemų – grūdų ir trąšų – turėtų galvas pasukti ir valstybės vadovai. Jūs išsakėte savo poziciją – Lietuva prašo grūdams uždaryti sienas, o trąšoms atverti. Gerai, to ir laikysimės“, – konstatavo ministrė. Ir pridūrė, kad Briuselyje dėl to pakovoti nebus lengva. Europos Komisija nedažnai keičia savo pozicijas.
„Prisipirkome brangių trąšų, tad ir derlius neblogas. Tik kas iš to, kai tokios supirkimo kainos? Reikia kažką daryti“, – tvirtino Ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus. Jau dabar Lietuvą užplūdo atvežtiniai grūdai. Jie tyliu srautu srūva per Lenkiją. Elevatoriai juos sėkmingai superka, o vietiniai grūdai – lyg ir tarp kitko, už juos siūloma tokia kaina, net graudu garsiai ištarti.…
ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktorius R. Krasuckis pažadėjo viskuo domėtis, sukaupti išsamios informacijos.