Lietuvos ūkininkai aktyviai naudojasi ES parama: pagal 2007-2013 m. programos (KPP) priemones jiems išmokėta daugiau nei 221 mln. litų. Bet dar spartesnį ES paramos naudojimą stabdo dažnai pasitaikančios paramos prašančiųjų klaidos.
Pateikti neteisingi duomenys, neatidžiai parengtos paraiškos, nenuodugniai išanalizuota verslo planų rengimo medžiaga, nepateikti reikalingi dokumentai – tai pagrindinės klaidos, su kuriomis susiduria Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos vertintojai.
Dėl jų ne tik užtrunka paraiškų vertinimas, gaištamas visų – vertintojų ir ūkininkų brangus laikas. Apmaudu, kad dėl vis kartojamų klaidų ūkininkai gali paramos ir negauti.
Kokios tos klaidos ir kaip jų išvengti, pataria Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) projektų vertinimo skyriaus vedėja Giedrė Gailiūnaitė.
- Kokias dažniausiai pasitaikančias klaidas vertindami paraiškas pagal investicines Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemones pastebėjo NMA vertintojai?
- Dažniausiai ūkininkai klysta neįsigilinę į priemonės įgyvendinimo taisykles. Visa parama administruojama griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Tad pareiškėjai, besikreipiantys paramos, pirmiausia turėtų atidžiai išstudijuoti priemonės, pagal kurią prašo paramos, įgyvendinimo taisykles.
Paramos įgyvendinimo taisyklėse nuodugniai išdėstoma, kas gali kreiptis paramos pagal tą priemonę, kokios yra tinkamos ir netinkamos finansuoti išlaidos, kaip turi būti parengta paraiška, verslo planas, kokius dokumentus būtina pateikti, kokie reikalavimai keliami siekiančiam paramos ir, žinoma, kokių įsipareigojimų turės laikytis kiekvienas gavęs paramą.
Neįsigilinę į šias taisykles, daugelis paraiškas užpildo neteisingai, pateikia ne visus reikalingus duomenis ar dokumentus.
- Būtent kokius?
- Paraiškose pateikti duomenys dažnai nesutampa su Žemės ūkio ir kaimo verslo registre pareiškėjų pateiktais duomenimis. Paramą norintys gauti pareiškėjai informaciją apie valdoje laikomus gyvulius ir valdomą žemės ūkio naudmenų plotą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre turi atnaujinti dar prieš teikdami paraiškas.
- Ką tuomet darote? Atmetate paraiškas?
- Radus neatitikimų, trūkstant informacijos ar reikiamų dokumentų, pareiškėjams siunčiami paklausimai. Laukiame, kol jas patikslins, pakoreguos, papildys ar atsiųs reikalingus dokumentus.
Kadangi paraiškos vertinimas yra sustabdomas iki bus gautas atsakymas, paramą ūkininkai gauna vėliau nei galėtų gauti.
- Kiek trunka toks susirašinėjimas?
- Yra duotas laikas, per kurį pareiškėjai turi atsakyti į mūsų paklausimus, pateikti papildomus duomenis ir dokumentus. Tai jie turi padaryti per 10 darbo dienų nuo mūsų prašymo gavimo.
Tačiau, kaip parodė patirtis, dažnai pasitaiko, kai prašantieji paramos neskuba atsakyti į jiems išsiųstus paklausimus arba atsakydami vėl pateikia ne visą prašomą informaciją, todėl mes priversti dar kartą kreiptis į pareiškėją.
Taip paraiškų vertinimas užtrunka dar ilgiau, tad visus pareiškėjus raginame į visus agentūros gautus paklausimus atsakyti kaip įmanoma skubiau ir pateikti visą paklausime prašomą pateikti informaciją.
- Daug paraiškų tenka taip koreguoti?
- Paklausimus reikia siųsti dėl didžiosios dalies paraiškų.
- Tai iš pirmo karto niekas nepataiko teisingai jų užpildyti?
- Negalime teigti, kad nėra nė vienos puikiai paruoštos paraiškos. Tačiau nekokybiškai parengtų paraiškų yra daugiau nei tų, kurias įvertiname be jokių papildomų paklausimų.
- Ar taip neatidžiai tiktai paraiškos pildomos, ar klaidų pasitaiko ir kituose su jomis pateikiamuose dokumentuose?
- Daug problemų pasitaiko ir dėl kartu su paraiškomis pateikiamų dokumentų. Pavyzdžiui, siekdami paramos pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, žemdirbiai neįsigilina į tai, ką reikia nurodyti komerciniuose pasiūlymuose, kai perkamos prekės ar paslaugos patenka į didžiausių įkainių metodiką.
- O ką reikia nurodyti?
- Reikia nurodyti numatomos įsigyti žemės ūkio technikos ar padargų techninius parametrus. Tai yra traktoriaus ar kombaino galią, plūgo korpusų skaičių, skutiko darbinį plotį metrais ir pan., t. y. tą techninį parametrą, pagal kurį yra nustatoma maksimali tinkama finansuoti išlaidų suma.
Iš pateiktų dokumentų dažnai lieka neaišku, ar įsigyjama žemės ūkio technika atitinka didžiausių įkainių metodikoje nurodytą techniką ir kokia maksimali išlaidų suma gali būti kompensuojama.
- O kodėl paramos gavėjai turi pirkti būtinai už normatyviniuose dokumentuose nurodytą kainą? Kol apsisuks paramos gavimo ciklas, nusižiūrėta technika šiais infliacijos laikais pabrangs kelis kartus.
- Projekto vykdytojai, pretenduojantys gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekes, paslaugas ar darbus perka vadovaudamiesi trimis teisės aktais: Viešųjų pirkimų įstatymu (pvz., valstybinės institucijos, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių institucijos ir kt.), žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis ir žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta Didžiausių įkainių tinkamoms finansuoti išlaidoms pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones nustatyta metodika.
Vadovaudamiesi didžiausių įkainių nustatymo metodika perka paramos gavėjai, kurie nepatenka į ūkio ministro įsakymu patvirtintą perkančių organizacijų sąrašą. Tai – visi ūkininkai, žemės ūkio bendrovės, kiti projekto vykdytojai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis didžiausių įkainių nustatymo metodika, galima įsigyti tik tas prekes ar paslaugas, kurioms yra numatyti įkainiai: t. y. žemės ūkio technika, kompiuterinė įranga, verslo plano rengimo ir konsultavimo paslaugos.
Perkant pagal didžiausių įkainių nustatymo metodiką ūkininkui pakanka turėti vieno tiekėjo pasiūlymą ir sudaryti rašytinę sutartį dėl prekių ar paslaugų pirkimo, t. y. nereikia atlikti sudėtingos ir imlios laikui konkurso organizavimo procedūros.
Be to, didžiausi įkainiai atsižvelgiant į infliaciją ir kitus rodiklius kartą per metus atnaujinami.
Perkant pagal žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas pirkimo taisykles ji yra truputį sudėtingesnė. Jei įsigyjama prekių ar paslaugų, darbų, kurių vertė neviršija 75 000 Lt be PVM, turi būti organizuojama apklausa. Jei pirkimas viršija minėtą sumą – vykdomas konkursas.
- O kuo reikėtų vadovautis ir į ką labiausiai atkreipti dėmesį rengiant verslo planus?
- Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad verslo planai turi būti parengti griežtai laikantis Žemės ūkio ministerijos nustatytų reikalavimų.
Prieš teikiant paraišką reikėtų atidžiai peržiūrėti ir aritmetinius skaičiavimus, nes dažnai jie būna atlikti su klaidomis.
- Ne visi projektai ES finansuojami šimtu procentu. Kokie buvo keliami reikalavimai tiems pareiškėjams, kurie projektui įgyvendinti planuoja naudoti skolintas lėšas?
- Tie, kurie planuoja naudoti skolintas lėšas, turi atkreipti dėmesį, kad skolintis galima tik iš kredito institucijų, o garantiniuose paskolos suteikimo raštuose turi būti nurodytas ne tik planuojamos suteikti paskolos dydis, palūkanų norma, bet ir su banku suderintas konkretus paskolų grąžinimo grafikas.
- Ačiū už pokalbį ir patarimus.
Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.