Lietuvos futbolo federacija (LFF) šalies rinktinės rungtynių transliavimo teises pardavė, nors labiau panašu, kad tiesiog perdavė „Sport 1“. Šio kanalo vadovas Andrius Tapinas nustebo, kai jo pasiūlymas nesudomino nė vieno didžiojo šalies transliuotojo. LFF prezidentas Liutauras Varanavičius net premejerui Gediminui Kirkilui pasiskundė, kad visuomeninis televizijos kanalas LTV pasiuntė futbolininkus ten, kur saulė nešviečia.
Gal pasiuntė, gal savo atsakymą suformulavo nuosaikiau, bet atsakymas „ne“, ko gero, buvo vienintelis įmanomas. A.Tapino sąlygos buvo tokios - LTV suteikiama teisė retransliuoti pasaulio čempionato atrankos varžybas, kurių transliacijas organizuoja „Sport 1“, kaštus apmokant nacionaliniam transliuotojui. Be to, nykštukinis naujo televizijos barono A. Tapino kanalas reikalauja, kad LTV rodytų jo rėmėjų reklamą.
Reikia manyti, kad analogiškas pasiūlymas buvo išsiųstas ir LNK bei TV3. Ką šis pasiūlymas reiškia išvertus į buitinę kalbą? „Sport 1“ pateiks sąskaitas už transliacijas, kurių pagrįstumo kitos televizijos net patikrinti negalės, o transliuodamas per didžiuosius kanalus rėmėjų reklamą savo poros dešimčių tūkstančių žiūrovų auditoriją padidins dešimteriopai.
Gudru? Ne. Naivu ir įžūlu - jei būtų gudru, ant A. Tapino jauko būtų užkibęs bent vienas didysis šalies transliuotojas. Kalbant apie pasiūlymą LTV, jis ne tik įžūlus, bet ir nekorektiškas. Nacionalinis transliuotojas turi gerai įrengtas kilnojamąsias televizijos stotis (KTS), montažines, kuriose be pagalbos iš šalies galima parengti kokybiškus anonsus. Visam tam mes, mokesčių mokėtojai, jau skyrėme savo pinigų. Kodėl dar sykį turėtume mokėti A. Tapino verslo partneriams, įsigijusiems KTS ar įsirengusiems montažinę?
Garsus Lietuvoje pokerio žaidėjas, vadovaujantis „Sport 1“, šios partijos nelaimėjo. Bet ir nepralaimėjo. Pralaimėjo Balbieriškio ar Kerkūtvyčių futbolo mėgėjas, kuriam „Sport 1“ yra nepasiekiamas. Pralaimėjo LFF, - nors šio pralamėjimo Lietuvos futbolo vadovai nieku gyvu nepripažins, - išmetusi lobį į šiukšlių konteinerį.
Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis futbolo maitintojas pasaulio rinkoje yra televizija. Nekalbėkime apie milijardus, kuriuos „Sky“ skiria Anglijos ar Italijos lygoms. Yra ir mažiau pretenzingų pavyzdžių. Tos pačios Rumunijos, kurios rungtynių su Lietuva daugelis jūsų šiandien nematysite, nacionalinė lyga pasirašė trejų metų 102 milijonų eurų vertės sutartį su televizininkais.
Lietuvoje - nieko panašaus. Taip, mūsų A lygą gėda pardavinėti, nes jos vadovai niekada nieko nėra padarę, kad šalies čempionatas taptų patrauklus sirgaliui. Bet ir rumunai dar prieš kelerius metus žaidė Nicolae Ceausescu laikų dirvonuose, o klubai žaidėjus pardavinėjo už malkų vežimą ar mėsos šaldytuvą. Tiesiog žmonės nuo to laiko pasistengė padirbėti.
Pas mus? Anoks čia verslas, jei Vladimiro Romanovo valdoma televizija duoda kelias dešimtis tūkstančių litų jo tarnų administruojamai futbolo federacijai. Už tai, kad žmonės nematytų futbolo. Už tai, kad jie nematytų net įdomiausiu rungtynių epizodų santraukos - pasak A. Tapino išplatinto pranešimo televizijų kanalams, per nacionalinės rinktinės rungtynes filmuoti stadione bus galima tik pirmas penkias rungtynių minutes. Žinia jums - įvarčius pamatysite tik per „Sport 1“. Arba nematysite jų visai.
Niekas nesiginčija - verslininkas turi teisę ginti savo interesus ir naudotis visomis teisėtomis priemonėmis užsidirbti. Ką daryti, kai verslo objektu tampa patriotiniai jausmai? Pasaulinė praktika rodo, kad prekiauti galima ir jais. Nelygu kas kiek sąžinės turi.