„Ta tvarka ir jos esmė yra ta, kad valstybinės institucijos, tai yra ne
tik Valstybės saugumo departamento (VSD) arba Antrasis departamentas prie
Krašto apsaugos ministerijos (KAM), kitais žodžiais sakant žvalgyba ir
kontržvalgyba, aktyviai dirba jiems priklausantį darbą, bet ir kitos
institucijos, civilinės daugiau institucijos vertina grėsmes jų sektoriuose
- sveikatos apsaugoje, ar tai būtų energetiniame sektoriuje, ar ekonominiame
sektoriuje“, - pasikeitimų esmę žurnalistams pirmadienį apibendrino VSD
vadovas Povilas Malakauskas.
Jo teigimu, grėsmes apibendrinus sprendimų priėmėjai turi bendrą vaizdą
apie tai, kas darosi valstybėje ir šalia jos.
„Nepakanka atskiram sektoriui žinoti tą grėsmę ir gerai tvarkytis su ta
grėsme. Niekas nesako, kad yra blogai tvarkomasi su ta grėsme, bet esmė yra,
kad turi būti bendras grėsmių vaizdas, nes tam tikru periodu tos grėsmės
gali sumuotis ir jeigu atskirame sektoriuje ta grėsmė ir neatrodo labai
baisi ir reikšminga, tai susumavus grėsmė jau gali būti reikšminga“, - dėstė
P.Malakauskas.
Premjeras Gediminas Kirkilas savo ruožtu pažymi, kad ministerijos ir
kitos panašios institucijos tik nustatinės savo sektoriaus grėsmes, bet jas
galutinai vertins ministrų kabinetas.
„Kiekviena ministerija pateiks savo grėsmes, kaip jos įsivaizduoja, bet
sprendimus galutinius priims (ministrų - BNS) kabinetas“, - sakė
G.Kirkilas.
Pasak P.Malakausko, tokioms naujovėms neprireiks papildomų resursų ir tik
minimaliai teks koreguoti teisės aktus.
„Kol toks bendras (Strateginių tyrimų ir analizės centras - BNS) nėra
sukurtas, mano nuomone, yra labai efektyvus sprendimas“, - aiškino VDS
vadovas.
Nustatyti tokį Grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui
nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašą Vyriausybei rekomendavo Valstybės
gynimo taryba (VGT).
Galutinai dėl jo Vyriausybė turėtų apsispręsti trečiadienį.