Mintimis apie susidariusią situaciją grūdų rinkoje ir tai, kas liko už ministerijos durų, su „Ūkininko patarėjo” skaitytojais dalijasi Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
„Šiandien padėtis grūdų rinkoje katastrofiška, todėl ūkininkams nesuprantama, kodėl ŽŪM Bendrosios rinkos organizavimo departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Ašmonas Briuselyje vykusiame Europos Komisijos posėdyje neišsakė Lietuvos žemdirbių pozicijos dėl muitų pašariniams grūdams atstatymo.
Šį mėnesį numatomas dar vienas posėdis Briuselyje, tad turime stebėti, kad šį kartą mūsų šalies pozicija dėl muitų neliktų „už borto”.
Grūdų augintojai jau seniai kėlė klausimą, kad būtų uždėti muitai ir būtų sustabdytas grūdų srautas į mūsų šalį iš Rusijos bei Ukrainos. Jeigu to būtų imtasi laiku, jau liepos 1 d. muitai būtų atstatyti ir grūdų supirkimo kainos būtų geresnės nei dabar.
Atsakingi asmenys galėjo domėtis, kokios tendencijos grūdų rinkoje, kokie bus derliai, ir numatyti, kas įvyks, deja, ŽŪM specialistai to nepadarė.
Dėl gamtos sąlygų Žemaitijoje nukulta gal apie 40 proc. grūdų, dėl drėgmės grūdai varpose jau sudygo, lietus trukdo juos nuimti, o kaina krinta.
Nežiūrint visų sąnaudų, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laiku, grūdų supirkimo kaina sumažėjo apie 30 proc. Tuo tarpu trąšos, kuras ir žemės nuoma gerokai pabrango. Tokia situacija ne vieną ūkininką veda į bankrotą. Žemdirbiai dalyvauja projektuose, planai atitinkamoms programoms parengti, tačiau projektuose numatytos kainos neatitinka tikrovės ir nežinia, kaip ūkininkams reikės atsiskaityti su bankais ir kitais kreditoriais.
Manau, grūdų kaina dirbtinai sumažinta, nes supirkėjai ir grūdų perdirbėjai žino, kad ūkininkai iki spalio 1 d. privalės atsiskaityti su pesticidų ir trąšų pardavėjais.
Susitikime Žemės ūkio ministerijoje nebuvo įsiklausyta į mūsų priekaištus dėl pasėlių draudimo. Nors kalbėjome, kad privalomojo draudimo neturėtų būti (dalyvaujant programose privalu tai daryti). Iš tikrųjų kai kurie jauni ūkininkai yra pasirašę sutartis ir neapsidraudę. LŪS kartu su ŽŪR yra kreipęsi į žemės ūkio ministrę, prašydami imtis priemonių, kad nenukentėtų jaunieji ūkininkai, kad nebūtų skriaudos neapsidraudusiesiems.
Buvo kalbėta ir apie žemdirbių ginčus su VST dėl elektros galios mokesčių. Nors jie metams atidėti, elektros tiekėjai pasiryžę ir toliau pelnytis iš žemdirbių. Kita vertus, per sezoną apie elektros stulpą žemės ūkio padargais tenka sukiotis iki 15 kartų, patiriama apie 80 Lt nuostolių. Sprendžiant šį klausimą turėtų tarpininkauti ŽŪM, dalyvauti ŽŪR, ūkininkų atstovai ir nutarti, kad jeigu žemdirbiai moka galios mokestį, tegul elektros tiekėjai moka už stulpus jų žemėje.
Labai svarbu ir būtina spręsti, kad susivienodintų išmokos senųjų ir naujųjų ES šalių žemdirbiams (naujųjų šalių žemdirbiams jos tesudaro 30 proc. senųjų šalių lygio). Rinkoje sąlygos vienodos, o pragyvenimas, darbo sąlygos ir įvairūs veiksniai, darantys įtaką ūkininkaujantiesiems Lietuvoje - gerokai skiriasi, dėl to esame priversti gyventi ir dirbti kritinėje situacijoje. Tai išbalansuoja mūsų ekonominius rodiklius ir žemdirbiams sunku konkuruoti su kitų šalių ūkininkais. Jeigu viso to nepaisysime, geometrine progresija ims mažėti ūkių ir greitai gali nelikti, kam siekti tos Europos