Šventėje - kitoks miesto veidas

Panevėžys purtosi treninguotų skustagalvių miesto etiketės.

Besispjaudančių ir besikeikiančių, alkoholiu akis užsipylusių žaliūkų įvaizdį keičia kultūringo, inteligentiško, kūrybingo panevėžiečio paveikslas.

Bent jau tokį optimistišką įspūdį buvo galima susidaryti net keturias dienas trukusiuose miesto 505-ojo gimtadienio renginiuose.

Skirtingai nei ankstesniais metais, juose matėsi daug mažiau neblaivių žmonių, nebuvo užfiksuota jokių incidentų, nesiliejo kraujas.

Bene vienintelis nemalonus akibrokštas - dėl prekybininkų kaltės Laisvės aikštėje išversta liepa.

Savaitgalį visas miestas alsavo milžiniška menų fiesta.

Laisvės aikštėje tarp medžių buvo iškabintos virtinės jaunųjų dailininkų darbų, dailės mokyklos auklėtiniai piešė portretus ir šaržus, profesionalūs menininkai šventės dalyvius mokė savo kūrybos paslapčių, tad kiekvienas norintis galėjo bent trumpam pasijusti dailininku.

Parodos atsidarinėjo viena po kitos, parduotuvių, miesto savivaldybės, bibliotekos langus papuošė fotomenininkų darbai, o Ukmergės gatvėje užvertus galvą į dangų akys rėmėsi ne į debesis, o į didžiulį 12 metrų ilgio paveikslą.

Gimtadienio šventės rengėjai džiūgavo, kad tarsi specialiai buvo atsiųstas iš aukštybių geras oras.

Savaitgalis buvo vasariškai šiltas, ir iš kitų šalių suvažiavę muzikantai bei šokėjai braukė prakaitą ir sakė nesitikėję, kad Lietuva tokia karšta šalis.

Monmartro kvapo suteikė ir penktadienį mieste iškilmingai atidaryta Užupio ambasada.

Įspūdinga buvo jos ambasadoriaus Vidmanto Karpio inauguracijos ceremonija, kurioje susipynė įvairių amžių tradicijos.

Pirmiausia ant žirgo pasirodė pats Užupio Respublikos paleistos kariuomenės vadas Saulius Pilinkus.

Kadangi žirgas baisiausiai persigando minios žiūrovų ir vis stojo piestu, nuspręsta ceremoniją tęsti stovint ant žemės.

Buvo skaitomi žodžiai apie dviejų vandenų - Vilnelės ir Nevėžio susimaišymą ir čia pat iš dviejų stiklainių šių upių vanduo buvo liejamas ant slyvos.

Visi savomis akimis galėjo įsitikinti, kad Nevėžio vanduo yra švaresnis.

Vėliau nuskambėjo ir Užupio Respublikos himnas, prie ambasados - kavinės „Galerija XX“ sienos buvo atidengta lenta su šios respublikos konstitucijos tezėmis ir net pasirodė Užupio angelas, kuris, anot ambasados darbuotojų, nusileidžia pačiose reikalingiausiose vietose.

Ką tik įkurta Užupio ambasada iškart griebėsi darbo. Ji surengė kelias originalias akcijas.

Panevėžiečiai mielai priėmė kvietimą rungtis, kas greičiau vaikšto kojokais ir... su slidėmis. Juoko ir gerų emocijų netrūko ir varžantis, kas lėčiau važiuoja dviračiu.

Akcija „Fluxus. Skyrybos“ jaudino silpnesnių nervų žiūroves - jos metu buvo plėšomi rankinukai ir malami mėsmale.

Šeštadienį ambasados darbuotojai nuo pat ryto Ukmergės gatvėje skaitė Henriko Radausko, Salomėjos Nėries, Vytauto Mačernio ir šamaniškas eiles.

Virš praeivių galvų kabojo didžiulis paveikslas-tentas, vaizduojantis padangėse siaučiančią merginą su savo šuneliu.

Paveikslo autorius dailininkas Ramūnas Grikevičius tik apgailestavo, kad tentas buvo pakabintas per žemai. Pasak jo, jei jis būtų iškeltas virš stogų ir vartytųsi ore, kaip buvo sumanyta, įspūdis būtų daug didesnis.

Laisvės aikštėje virė menų gyvenimas.

Dailės mokyklos mokiniai kvietė fotografuotis gyvajame paveiksle su milžinišku obuoliu ar dailės genijų paveikslų kopijose, pardavinėjo savo sukurtus papuošalus, rėmelius, skulptūrėles, o geriausi piešėjai čia pat piešė portretus ir stebėjosi, kad panevėžiečiai nemėgsta šaržų.

Didžiausia šios akcijos bomba turėjo tapti ekologinė skulptūra iš plastmasinių butelių.

„Šia žaisminga akcija norėjome atkreipti dėmesį į ekologines problemas. Parodėme, kad iš plastikinių atliekų galima net kažką įdomaus padaryti, o paskui atiduoti perdirbti“, - sakė dailės mokyklos direktorius Vytautas Tallat-Kelpša.

Kelių metrų plastiko miną moksleiviai plukdė Senvagėje, o paskui išgriebė ir sakė išardę atiduosią perdirbti.

Čia pat Laisvės aikštėje, prie „Galerijos XX“, vyko ir medžio skulptūrų plenero „Jaunasis skulptorius“ dalyvių darbų paroda „Kunigaikščiai“.

Plenero organizatorius Dalius Dirsė ir jaunieji skulptoriai visiems besidomintiems pasakojo apie Lietuvos valdovus.

Šeštadienį jie surengė akciją „Pirmieji štrichai“, kurioje panevėžiečiai patys galėjo išbandyti medžio skulptorių įrankius ir net pabandyti susikurti medžio bareljefą - grėbliuojant medį grėbliu.

Daugybė žmonių visą šeštadienį būriavosi prie panevėžiečių profesionalių dailininkų, kurie prie „Galerijos XX“ surengė „Mažąją dailės dieną“.

Menininkai šventės dalyvius mokė susikurti gimtadienio atvirukus, išmarginti dėžutes, iš vilnos nusivelti papuošalus, aiškino raižinių techniką ir leido atsispausti ekslibrisus.

Panevėžio kraštotyros muziejus surengė projektą „Kelionė laiku. Vilna ir linas“, kur demonstravo audinių gamybos natūriniame ūkyje procesą.

Muziejaus darbuotojos ir Trakiškio kaimo moterys rodė, kaip reikia karšti vilną, brukti linus, sukti siūlus, verpti, lanksčiais lenkti ir į sruogas rišti.

Visi norintys galėjo pabandyti tą padaryti, o šalia ganėsi gyvos avys.

Laisvės aikštėje, prie fontano, praeiviai apžiūrinėjo neįprastą ekspoziciją. Ilga eile driekėsi įvairiaspalvės, vingriais raštais išmargintos skarelės.

Šios akcijos organizatorė Senamiesčio bendrijos atstovė Marija Paraščiakienė sakė, kad ieškodama skarelių apėjo daugybę senamiestiečių kiemų ir po penkių valandų vaikštynių jau nešėsi du didžiulius krepšius skarų.

„Surinkome skareles nuo seniausių laikų iki šių dienų. Seniausios 102 metus išgyvenusios senamiestietės Veronikos Keibienės brangią baltą skarą atnešė jos anūkė Birutė Daunoravičienė“, - pasakojo M.Paraščiakienė.

Moteris sakė, kad kai kurios skaros išlaikytos nuo praeito amžiaus pradžios, bet labai švarios, išlygintos, artimųjų branginamos.

Šioje unikalioje parodoje iš pradžių manyta eksponuoti 20 skarelių, bet jas berenkant skaičius išaugo iki 130.

Bene įspūdingiausiu šventės akcentu tapo šeštadienį pagrindinėmis miesto gatvėmis visą kilometrą nusidriekęs kaukių karnavalas. Jame žengė keli tūkstančiai dalyvių, daugiausia jaunimo.

Vėžiai, egzotiškos gėlės, mitologiniai personažai, vilioklės raganos, rūmų damos, juokdariai, mažieji mocartai - kokių tik kaukių nebuvo. Daugelis jų buvo kolektyvinės, kurias sudarė po 50 ir net 100 personažų.

Karnavalinėje eisenoje žygiavo ir devyni orkestrai, iš Lietuvos ir užsienio atvykę į tarptautinį orkestrų festivalį „Brass dialogas“.

Simboliška, kad karnavalo priekyje pūsdami dūdmaišius žingsniavo baltų senoviniais drabužiais vilkintys latvių dūdmaišių ir būgnų muzikos grupės „Auli“ dalyviai.

Karnavalą vedė ant balto žirgo jojantis kunigaikštis Aleksandras. Itin prityręs jojikas - Vilniaus raitosios policijos darbuotojas - publiką žavėjo ir šiurpino nuolat statydamas žirgą piestu. Šalia jo jojo šarvuoti kariai, o iš paskos menueto viražais sekė rūmų svita.

Didžiausia - 5 metrų aukščio karnavalo kaukė Panevėžio kolegijos Daktaras Aiskauda. Jis buvo pagamintas iš medžio konstrukcijų, statybinio tinklo ir papjė mašė.

Tik vienas nemalonus dalykas, kad pervažiavęs visas užkardas, Daktaras Aiskauda staiga įstrigo Elektros gatvėje, užkliuvęs už viršuj kabančios reklamos.

Kai kurie panevėžiečiai piktinosi, kad Laisvės aikštę užkariavo prekybininkai su vaizdą darkančiais savo kioskais.

Vieni siūlė rūkytų sūrių, kiti riestainių, treti kepė šašlykus.

Prekybininkai, veždami prekes, automobiliu taip stipriai užkabino liepą, kad iškėlė jos šaknis ir teko medį nupjauti.

„Tikri barbarai“, - pasipiktino sukapotą medį apžiūrinėdami žmonės.

Priekaištų sulaukė ir Kranto gatvėje šurmuliavusi tautodailininkų mugė.

Vieni džiaugėsi, kad joje yra gražesnių daiktų nei ankstesnėse, tačiau kiti tvirtino, kad tebekaraliauja kičas.

„Yra čia labai gražių dalykų, tik reikia mokėti juos pamatyti. Aš ieškau iš medžio drožtų dubenėlių. Mačiau, kad buvo. Jie tikrai unikalūs, tik ne visi supranta“, - „Panevėžio rytui“ sakė Panevėžio krašto tautodailininkų vadas Vidas Mažukna.

Kitiems įspūdį darė keraminiai indai, pinti dirbiniai, iš vilnos veltos smailianosės kurpės, iš džiovintų augalų padaryti interjero puošybos akcentai.

Į akį krito tai, kad vakariniuose koncertuose publika labai skyrėsi nuo tos, kuri dalyvavo ankstesniuose miesto gimtadienio renginiuose.

Laisvės aikštę ir jos prieigas už-plūdusioje minioje nebuvo matyti neblaivių besikeikiančių žaliūkų, jos didžiąją dalį sudarė kultūringas gražus jaunimas, jaunos šeimos su mažyliais.

Penktadienio vakarą žiūrovai migravo priklausomai nuo scenoje skambėjusių dainų. Vos ilgesingas meilės dainas baigė dainuoti Mino ir pasirodė Samas su BIX, vyresnio amžiaus moterys traukėsi tolyn nuo scenos, o į jų vietą siūbtelėjo jaunimas.

„Panevėžiečiai, aš jus myliu. Jūs tokie aistringi ir muzikalūs“, - per „Anties“ koncertą įsišėlusiai miniai šaukė vakarą vedusi Nomeda Marčėnaitė.

Ne mažiau publika šėlo, šoko ir kartu dainavo per Andriaus Mamontovo koncertą.

Panevėžio miesto Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė teigė įsitikinusi, kad muzikos stilius lemia, kokia publika susirinks.

Vedėja sakė, kad didelę įtaką šventės kokybei padarė ir draudimas renginiuose prekiauti alkoholiu.

Žinoma, pakaušusių žmonių buvo. Kai kurie gurkšnojo atsineštą alų, kiti užplūdo Laisvės aikštėje esančias kavines ir artimiausius prekybos centrus.

Tačiau buvo maloniai neįprasta matyti, kad jaunimas iš buteliukų gurkšnojo gaiviuosius gėrimus ar mineralinį vandenį.

Šeštadienio naktį dangų virš Senvagės raižė stulbinantys fejerverkų viražai ir lazeriai.

Baltijos šalių muzikinių fejerverkų festivalio dalyviai puikiai sujungė klasikinę muzika su įspūdinga šviesos fiesta.

Per fejerverkų pasirodymus lavina žmonių, užplūdusių Senvagę ir jos prieigas, įspūdingiausiose vietose plojo, šaukė ar aikčiojo, kai festivalio dalyviai nustebindavo kokiu netikėtu akcentu.

Minią žiūrovų sutraukė vakar po pietų Laisvės aikštėje vykusios Krepšinio varžybos, kuriose rungtyniavo politikų, Autobusų parko, menininkų ir dvasininkų komandos. Pastarieji garbingai apgynė praeitais metais iškovotą čempionų titulą.

Finale prieš politikų komandą jie triuškinamai laimėjo rezultatu 29:17.

Itin įspūdingos buvo pusfinalio varžybos, kuriose dvasininkai rungtyniavo su menininkais. Kaip uraganas aikštelėje prie krepšio verždavosi menininkų komandos vadas, dailininkas Tomas Rudokas, savo komandai šaukdamas patarimus.

Tuo tarpu dvasininkų komandos vadas, kunigas Rimantas Gudelis mokė savo kolegas neskubėti.

„Mesk iš lėto, būk ramus kaip gedulingose Mišiose“, - taip šmaikščiai dvasininkų komandos vado patarimus komentavo krepšinio rungtynių komentatorius, aktorius D.Petkevičius.

Taktika pasirodė veiksminga, nes rungtynes, kurios buvo audringos ir rezultatas beveik nuolat buvo lygus, laimėjo dvasininkai. Rezultatas 31-24.

Menininkai irgi kovėsi kaip liūtai, taikliai mėtė tritaškius, o fotomenininkas Valentinas Pečininas puikiai perdavinėjo kamuolį.

Aistringos kovos užvirdavo po krepšiais, kai varžovams vieniems iš kitų net penkiskart pavyko iškovoti kamuolį.

Aplink susirinkusi gausi sirgalių minia negailėjo replikų. „Matot, kaip sporte gerai veikia susilaikymas“, - tvirtino viena moteris, komentuodama dvasininkų žaidimą.

Pasak D.Petkevičiaus, dvasininkams padėjo kažkoks energijos suteikiantis gėrimas, kuriuo per pertraukėles juos vaišino gaspadinė Rita.

Kiti stebėjosi, kad politikų komandoje nemato pažįstamų veidų.

„Ką čia jie surinko?“ - stebėjosi kažkas. Tuoj atskrido replika, kad senieji politikos vilkai savo pilvų nebepaneštų aikštelėje.