Galutinį sprendimą, ar partijos prisidės prie referendumo agitacijos
finansavimo ir kokiais pradiniais įnašais sąskaitą papildys, koordinacinė
grupė priims trečiadienį.
Tokia sąskaita, anot šios grupės neformalaus vadovo Seimo vicepirmininko
liberalcentristo Algio Čapliko, bus atidaryta šią savaitę.
„Kad tokia sąskaita reikalinga, sutarta vienbalsiai“, - BNS sakė
A.Čaplikas. Jo nuomone, apie referendumą, vyksiantį kartu Seimo rinkimais,
visuomenei pateikiama labai mažai informacijos.
Jis prognozuoja, kad sąskaitą papildys ir verslininkai. Neatmetama
galimybės kreiptis į šalies gyventojus, kad jie irgi prisidėtų finansiškai.
„Reikia tartis su ryšio bendrovėmis, kad jos prisidėtų prie lėšų rinkimo
akcijos, žmonės galėtų kažkiek paaukoti skambindami telefonu“, - kalbėjo
A.Čaplikas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS
sakė remiąs tokią įdėją, nes įstatymas nenumato, kad šalies gyventojų
agitavimas eiti ar neiti į referendumą būtų valstybės finansuojamas, tuo
turi pasirūpinti referendumo šalininkai arba oponentai.
Anot A.Čapliko, skirstant laiką, kiek kuri partija turėtų šalies
gyventojus per Lietuvos radiją ir televiziją įtikinėti, kodėl Ignalinos
jėgainės veiklos pratęsimas yra reikalingas, buvo atsižvelgta, kiek frakcijų
narių parėmė pirminę įdėją Seimui skelbti referendumą. Daugiausia laiko
referendumo agitacijai gavo „darbiečiai“, mažiausiai - konservatoriai.
Radijuje agitacijai skirta 480 minučių, o televizijoje - 450 minučių.
Kartu su naujos kadencijos Seimo rinkimais spalio 12-ąją vyks
konsultacinis (patariamasis) referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės
darbo pratęsimo iki techniškai saugių terminų, bet ne ilgiau, kol bus
pastatyta nauja atominė elektrinė.
Agitaciją už referendumą, per kurį šalies gyventojai apsispręs dėl
jėgainės veiklos pratęsimo, per Lietuvos nacionalinę televiziją ir radiją
rugsėjo 12 dieną pradės Tvarkos ir teisingumo partija.
Pasak „tvarkiečių“ frakcijos seniūno Valentino Mazuronio, per televiziją
ir radiją per agitacijai skirtą laiką bus akcentuojama, kad Europos Sąjungai
reikia pateikti ir apginti argumentus, jog pratęsti Ignalinos elektrinės
veiklą yra ir ekonominių, ir politinių, ir teisinių argumentų.
VRK yra suskaičiavusi, kad referendumui reikės beveik 4 mln. litų - šios
lėšos būtų skirtos biuletenių spausdinimui, juos skaičiuosiančių rinkimų
komisijos narių darbo užmokesčiui, tačiau ne referendumo agitacijai.
„Mes spausdinsime plakatus, skirtus rinkimams į Seimą, tai kartu
paminėsime, kad vyksta ir referendumas dėl Ignalinos elektrinės“, - sakė
Z.Vaigauskas.
Jis taip pat informavo, kad iki šios dienos į VKR nesikreipė nė vienas
referendumo ir Ignalinos veiklos pratęsimo idėjos oponentas.
„Tada referendumo iniciatoriai ir jo šalininkai diskutuos su žurnalistais
ir specialistais, nes oponentų kol kas nėra“, - sakė Z.Vaigauskas.
Pasak jo, jeigu tokių asmenų neatsiras, referendumo idėja visuomenei per
radijo ir televizijos diskusijas su jo šalininkais bus pristatyta be
oponavimo.
Konsultacinis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja
daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų
sąrašus. Dabar rinkimuose savo valią gali pareikšti apie 2,7 mln.
gyventojų.
Lietuva norėtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes naują
jėgainę ketina pasistatyti tik maždaug po dešimtmečio, tuo tarpu Ignalinos
jėgainę planuojama visiškai sustabdyti 2009 -ųjų pabaigoje.
Europos Komisijos duomenimis, techninės Ignalinos atominės jėgainės
uždarymo išlaidos gali svyruoti iki 1,367 mlrd. eurų.
Elektrinės veiklai nutraukti Lietuva 1999-2006 metais gavo 529 mln. eurų
paramą iš Europos Sąjungos biudžeto, o dar 865 mln. eurų numatyta skirti
2007-2013 metais.