Apie tai per vizitą Rygoje pranešė JAV karinių oro pajėgų Europoje ir
NATO Jungtinių oro pajėgų vadas generolas Rogeris Brady.
Ketvirtadienį jis atvyks į Vilnių.
Nuo birželio pabaigos Baltijos šalių oro erdvę saugo maždaug 120
Vokietijos karių su keturiais naikintuvais F-4F „Phantom“.
Nuo 2004 metų oro policijos misiją Baltijos valstybėse po tris mėnesius
vykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Olandijos,
Vokietijos, JAV ir Lenkijos kariai, nuo 2006 metų pavasario prasidėjusiame
keturių mėnesių misijos rotacijų cikle - Turkijos, Ispanijos, Belgijos,
Prancūzijos kariai. Rumunijos karinių oro pajėgų kariai misijoje dalyvavo
tris mėnesius, portugalai - pusantro mėnesio, norvegai bei lenkai - po tris
mėnesius.
Baltijos šalys neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės
Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje dislokuoti lėktuvai ir kontingentai,
kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.
Pagal dabartinius susitarimus NATO partneriai Baltijos šalių oro erdvę
saugos iki 2011 metų. Tuo tarpu Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad
misija būtų pratęsta bent iki 2018-ųjų.
Gegužės pabaigoje įvykusiame trišaliame Baltijos šalių gynybos ministrų
susitikime buvo sutarta, kad Lietuva, Latvija ir Estija iki 2010 metų atliks
studiją, kurioje bus ieškoma efektyviausio sprendimo, kokią formą ateityje
įgaus Baltijos šalyse šiuo metu vykdoma NATO oro policijos misija.
Lietuva teigia, kad kol Aljansas užtikrina oro erdvės apsaugą, šalis turi
galimybę sutelkti dėmesį ir išteklius į kitų gynybos prioritetų ir NATO
Pajėgų tikslų įgyvendinimą bei dalyvavimą tarptautinėse operacijose. Jeigu
Lietuva šiuo metu būtų priversta įsigyti ir išlaikyti naikintuvus, jai tektų
persvarstyti daugelį kitų, ypač su sausumos pajėgomis susijusių gynybos
projektų.