Tie, kas šiemet sėjo cukrinius runkelius, trina rankomis, kad apšovė grūdininkus ir, ko gero, uždirbs daugiau. Tačiau šiame sektoriuje situacija nėra paprasta. Vienoje cukrinių runkelių perdirbimo įmonėje pasikeitė savininkai, kitoje – vadovas, ne mažiau pasikeitimų įvyko ir cukrinių runkelių augintojų kooperatyvuose. Cukraus fabrikai, kad galėtų įvykdyti kvotą, tarpusavyje priversti konkuruoti dėl žaliavos tiekėjų, o žemdirbiai derasi, kad už cukrinius runkelius būtų mokama daugiau ir visiems vienodai.
Žemdirbius supriešino ES pinigai
Vienybe ir kovingumu garsėję Suvalkijos cukrinių runkelių augintojai pagaliau palūžo. Sparčiai augančios trąšų bei degalų kainos ir beviltiškai mažėjančios žaliavos supirkimo kainos lėmė tai, kad kovojusieji už cukraus fabriko išlikimą ėmė svarstyti apie Europos Sąjungos kompensacijas ir fabriko uždarymą.
Žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ visuotiniame susirinkime, vykusiame 2007 m. gruodžio 19 d., buvo nušalintas iš pareigų kooperatyvo valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis ir atsistatydino valdybos nariai. Kooperatyvui vadovauti buvo išrinkta Vilkaviškio r. ūkininkė Vida Svotienė bei patvirtinta nauja valdyba. Dauguma naujosios valdybos narių buvo šalininkai tos nuomonės, kad už parduotus cukrinius runkelius nepavykus su supirkėjais suderėti tinkamos kainos, jų daugiau nebeauginti, o fabrikui pasiūlyti restruktūrizuotis ir už tai visiems pasidalyti nemenkas ES išmokas.
Tačiau UAB „Arvi cukrus“, matyt, turėjo kitų planų, tad derybas dėl kainos vilkino iki paskutinio ES nurodyto termino. Galiausiai įmonė pareiškė, kad nusprendė iš rinkos nesitraukti ir dirbti toliau, o tai reiškė, kad augintojai netenka galimybės gauti kompensacijos, tačiau... galės auginti cukrinius runkelius. Daugiau kaip pusė Suvalkijos krašto cukrinių runkelių augintojų vis tik šį pavasarį saldžiųjų šaknų nesėjo, mat perdirbėjų siūloma kaina, jų nuomone, nesiekė net savikainos.
Vėliau perdirbėjai žadėjo didesnę supirkimo kainą, bet cukrinių runkelių laukus žemdirbiai jau buvo užsėję vasariniais javais ar kukurūzais. Tačiau už didesnę kainą kai kurie vis tik susigundė vienus pasėlius pakeisti kitais. Paradoksalu tai, kad tie, kurie iš karto besąlygiškai buvo apsisprendę sėti cukrinius runkelius, sutiko ir su žemesne supirkimo kaina, o tie, kuriuos supirkėjai vėliau įkalbinėjo, išsiderėjo aukštesnę kainą. Šiuo metu vėl kyla nepasitenkinimo banga, kad už supirktus cukrinius runkelius bus mokama ne visiems vienodai. Tačiau niekas negali įrodyti, kam kiek fabrikas pažadėjo, mat nei sutartyse, nei jokiame kitame raštiškame pavidale šios kainos nėra užfiksuotos.
Vietoj dviejų besipešančiųjų - trečias naujas
Ginti žemdirbių interesų Suvalkijos regione pastaruoju metu lyg ir nebeliko kam. Naująją kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybą ir jos vadovę vieni pripažino, kiti ne. Šia dviprasmiška situacija puikiai pasinaudojo ir fabriko vadovybė, teigdama, kad nežinanti, su kuo vesti derybas. Dėl kai kurių procedūros pažeidimų, padarytų visuotiniame cukrinių runkelių augintojų susirinkime 2007 m. gruodžio 19 d., kuomet įvyko kooperatyvo valdybos ir jo vadovo pakeitimas, buvo pateiktas ieškinys teismui.
Ieškinį Marijampolės r. apylinkės teismui 2008 m. kovo 5 d. pateikė kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ nariai Vilkaviškio r., Vakariškės kaimo ūkininkas Virginijus Mykolaitis bei Vilkaviškio r. Keturvalakių k. ūkininkas Ramūnas Čėsna.
Ieškinyje teigiama, kad apie šaukiamą visuotinį susirinkimą valdyba privalo paskelbti ne vėliau kaip prieš 10 dienų, o spaudoje skelbimai pasirodė iki susirinkimo likus 4 d.; pagal LR kooperatinių bendrovių įstatymo 16 str. 9 d. nustatyta, kad kooperatinės bendrovės valdybos nariai ir jos pirmininkas renkami slaptu balsavimu kooperatinės bendrovės narių susirinkime, tačiau valdybos nariai ir pirmininkas buvo išrinkti atviru balsavimu; nei įstatymas, nei įstatai nenumato galimybės, kad ne kooperatyvo narys galėtų balsuoti renkant valdybos narius ar būtų išrinktas į kooperatyvo valdymo organus, tačiau 2007 12 19 dieną vykusiame susirinkime valdybos vadove buvo išrinkta Vida Svotienė ir valdybos nariu Leonas Galginaitis, kurie nėra kooperatyvo nariai; susirinkimo protokolą pasirašė kooperatyvo narys, kuris nebuvo susirinkimo įgaliotas; įstatymo 16 str. 12 p. nustato, kad prie susirinkimo protokolo pridedamas kooperatinės bendrovės narių, atvykusių ir užsiregistravusių iki susirinkimo pradžios, sąrašas, tačiau kooperatyvo nariai bei atvykstantieji į susirinkimą nebuvo registruojami ir jų sąrašas prie protokolo nepridėtas, tad nėra žinoma, kiek iš viso kooperatyvo narių dalyvavo susirinkime. Byloje nurodytas aplinkybes, kad susirinkime dalyvavo ir balsavo ir ne kooperatyvo nariai, kad nebuvo raštu registruojami susirinkimo dalyviai, teismui patvirtino ir liudytojai.
Pasak V. Mykolaičio, ne tik šios nurodytos priežastys paskatino kreiptis į teismą, bet ir tai, kad buvo pastebėta, jog naujoji kooperatyvo valdyba nevisada pagrįstai naudojo kooperatyvo kasos lėšas. „Mes siekėme, kad naujosios kooperatyvo valdybos veikla būtų sustabdyta“, - teigė V. Mykolaitis, neslėpdamas, kad vienas šio proceso iniciatorių buvo M. Krunkaitis, buvęs kooperatyvo valdybos vadovas.
Šių metų liepos mėnesį tarp konfliktuojančių šalių buvo pasirašyta taikos sutartis. Joje pažymima, kad abipusių nuolaidų būdu pripažindami tai, kad ginčijamas 2007 12 19 d. visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas ir valdyba išrinkta pažeidžiant įstatymų nustatytą kooperatinės bendrovės visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir valdymo organų rinkimo tvarką, nors bendrovės valdyba buvo išrinkta daugumos susirinkimo dalyvių, tačiau naujoji valdyba neturi neginčijamos juridinės galios atstovauti bendrovei ir susitarė dėl taikos sutarties civilinėje byloje numatydami atitinkamas sąlygas.
Taikos sutartyje šalys susitarė, kad žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkės Vidos Svotienės ir valdybos narių Raimondo Valucko, Juozo Vaičiulio, Nijolės Krasauskienės, Arūno Maksvyčio, Leono Galginaičio įgaliojimai pripažįstami negaliojančiais nuo taikos sutarties pasirašymo dienos, o nuo šios dienos vėl galioja iki 2007 12 19 d. visuotinio narių susirinkimo buvusio valdybos pirmininko ir valdybos narių įgaliojimai. Kooperatyvas „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ įsipareigojo sušaukti visuotinį rinkiminį kooperatyvo narių susirinkimą įstatymų ir kooperatyvo įstatų nustatyta tvarka per du mėnesius nuo teismo nutarties, patvirtinančios šią taikos sutartį, įsigaliojimo dienos.
Marijampolės r. apylinkės teismas 2008 07 18 d. patvirtino civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį tarp ieškovų V. Mykolaičio, R. Čėsnos ir atsakovo ŽŪK „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ abipusių susitarimų būdu, pripažindami tai, kad ginčijamas 2007 12 19 d. visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas ir valdyba išrinkta pažeidžiant įstatymų nustatytą kooperatinės bendrovės visuotinio narių susirinkimo ir valdybos organų rinkimo tvarką, nors bendrovės valdyba buvo išrinkta daugumos susirinkimo dalyvių, naujoji valdyba neturi neginčijamos juridinės galios atstovauti bendrovę. Taip pat teismo nutartimi 2007 12 19 d. vykusio visuotinio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimai pripažinti negaliojančiais.
Pasak ieškinį teismui teikusio V. Mykolaičio, šiuo metu situacija tapo dviprasmiška, mat M. Krunkaičio vadovaujama kooperatyvo valdyba tuomet atsistatydino savanoriškai ir nepritarė, kad būtų teikiamas ieškinys teismui. V. Svotienės vadovaujama valdyba teismo nutartimi neteko įgaliojimų. Tiek vienos, tiek kitos valdybos nariai šiemet beveik nė vienas nebeaugina cukrinių runkelių ir nežinia, ar juos augins ateityje.
„Ar gali žmonės, neauginantys cukrinių runkelių, ginti mūsų interesus? Artėja cukrinių runkelių supirkimas, o vis dar neaišku, kokios bus kainos. Vieniems pasiūlytos vienos, kitiems kitos. Su pavieniais žemdirbiais perdirbėjai tikrai nesiderės, o „Suvalkijos cukrinių runkelių“ kooperatyvas kol kas be valdžios. Iki rugsėjo 17 d. turi būti sušauktas visuotinis rinkiminis šio kooperatyvo susirinkimas, atlikta nemažai procedūros dalykų. Visa tai reikalauja laiko, o iki sezono pradžios jo beveik nebeliko“, - nerimavo V. Mykolaitis. Ūkininkas prasitarė, kad labai rimtai svarstoma galimybė įkurti naują cukrinių runkelių augintojų kooperatyvą. Jau šią savaitę turėtų įvykti steigiamasis susirinkimas.
Kova dėl kainos dar nepralaimėta
Pasak 80 ha cukrinių runkelių auginančio ir 4000 t kvotą turinčio V. Mykolaičio, šiemet tikimasi gero saldžiųjų šaknų derliaus. Tačiau Marijampolės cukraus fabriko žadama supirkimo kaina ūkininko nedžiugina. Nuo 108 Lt/t po ilgų derybų „Arvi cukrus“ ją pakėlė iki 120 Lt/t. Tiems, kurie paskutinieji buvo įkalbėti auginti cukrinius runkelius, ūkininko žiniomis, fabrikas pažadėjo mokėti 140 Lt/t ir daugiau. „Vėl supriešinami žemdirbiai. Kodėl tokia nelygybė? Ar mano runkeliai blogesni, kad turėčiau pigiau juos parduoti?
Kitas fabrikas siūlo mokėti apie 160 Lt/t ir supirkti neribotą kiekį runkelių. Pilviškiuose yra to fabriko supirkimo punktas, kuris nuo mano ūkio vos už poros kilometrų. Iki Marijampolės cukraus fabriko man derlių tenka vežti 45 km. Taigi, jei Marijampolės fabrikas nepasiūlys didesnės kainos, aš rimtai pagalvosiu savo derlių parduoti kitiems“, - tikino V. Mykolaitis. Ūkininkas viliasi, kad dar ne viskas prarasta ir, susikūrus naujam cukrinių runkelių augintojų kooperatyvui, bus spėta suderėti dėl palankesnės supirkimo kainos.
Pasak V. Mykolaičio, gali nutikti taip, kad cukrinius runkelius vėl apsimokės auginti. Ūkininkas viliasi, kad vieni kitiems žemdirbiai nustos nurodinėti, kas ką turi sėti. „Aš juk neinu pas kaimyną ir neaiškinu, kad jis bulvių nesodintų. O šiemet tie, kurie sėjo cukrinius runkelius, tapo tarsi kokie priešai. Mus kaltina, kad suskaldėme vienybę, kad galėjome kitokias sąlygas iš supirkėjų išsiderėti. Tie, kam neapsimokėjo cukrinių runkelių auginti, pasitraukė, mano skaičiavimu, man apsimokėjo juos sėti, tad aš juos auginu. Nesuprantu, kodėl vieni kitiems turėtume nurodinėti, ką savo ūkiuose privalome auginti? Aš suinteresuotas, kad žemdirbiai turėtų kuo didesnį pasirinkimą. O jei bus Lietuvoje uždaromos perdirbimo įmonės, netrukus patys neturėsime ką veikti“, - samprotavo ūkininkas.
V. Mykolaitis tikisi, kad naujas „Arvi cukrus“ vadovas Virgilijus Paltanavičius ras bendrą kalbą su žemdirbiais ir ieškos galimybių pasiekti kompromisą dėl kainų, kurios kol kas gerokai skiriasi nuo kitos zonos fabriko siūlomų, o taip pat bus išspręsta kainų nelygybės tarp vietos augintojų problema.