„(Palyginti su Švedija -BNS) Lietuvoje mažiau žurnalistų, kurie vysto
temą, užduoda temą pratęsiančius klausimus. Jie turi paruoštus klausimus,
juos užduoda, padėkoja už atsakymus ir nueina“, - paskutinę savo buvimo
Lietuvoje dieną interviu BNS sakė diplomatė.
„Tuo tarpu švedų žurnalistas galbūt klaustų „Ką turite galvoje tai
sakydamas?“ ar sakytų „Tai neatitinka mano turimos informacijos“, tai būtų
agresyvesnė žurnalistika“, - lygino ji.
Ambasadorės nuomone, „Lietuvoje esama daug tiriamosios žurnalistikos, bet
ne tos agresyviosios“.
„Jūs kartais truputį per daug klausotės to, ką sako valdžią turintieji,
ir nepasidomite užkulisiais“, - dalijosi savo mintimis M.Kärre.
Anot diplomatės, su Lietuvos žiniasklaida ji bendravusi nuo pat savo
darbo šalyje pradžios. Jos teigimu, kalbėtis tekę įvairiausiomis temomis,
pradedant pasakojimais apie tai, kaip Švedijoje švenčiamos Kalėdos, baigiant
savo šalies užsienio ir saugumo politikos pristatymu.
Paprašyta išsakyti savo nuomonę apie Lietuvos žiniasklaidos priemones,
ambasadorė sakė: „Dalykas, kurį galėčiau konstatuoti pernelyg nesileisdama į
detales, yra tas, kad man į akis krenta tam tikra koncentracija, stiprių
populizmo priemaišų buvimas, kurį lemia priklausomybė savininkams, kuriuos
pirmiausia domina ne publicistika, o kiti tikslai“.
Toliau šios temos plėtoti ambasadorė nepanoro, tačiau pridūrė, kad
„būtent ši publicistinė, savininkų publicistų tradicija (Lietuvoje - BNS)
atrodo labai silpna“.
Švedijoje, anot M.Kärre, ši tradicija tarp leidėjų istoriškai esanti
labai stipri.
„Nesakyčiau, kad savininkų publicistų tradicija Švedijoje stiprėja,
tačiau ji vis dar stipresnė (nei Lietuvoje -BNS)“, - sakė ambasadorė.