Kaip rašė „Lietuvos rytas“, 26 metų žagariškė lietuvė Lijana – čigono Algio Paulausko žmona ir penkių vaikų motina.
Tačiau dvi šios šeimos dukterys – devynerių Samanta ir septynerių Santa – jau kelerius metus auga skirtingų globėjų šeimose Joniškyje ir Šiauliuose. Seserys neatpažintų viena kitos ir tikriausiai negalėtų pasakyti, kaip atrodo tikroji jų motina.
Kai 2003 metų pavasarį Joniškio apylinkės teismo sprendimu mergaitės buvo atskirtos nuo tėvų, Lijana dar tebesivadino mergautine Navickaitės pavarde, o A.Paulauskas nebuvo įteisinęs savo tėvystės.
Argumentų negailestingam teismo sprendimui buvo susikaupę nemažai: nesusituokusi pora neturi pajamų ir savo būsto, motinai nepakanka socialinių įgūdžių rūpintis vaikais.
Iš pradžių mergaitės augo vaikų globos namuose, o prieš penkerius metus atsidūrė pas globėjus skirtinguose miestuose.
Motinos ryžtas papiktino
Bet dukterų netekusios L.Paulauskienės šiandieniai ketinimai rimti: moteris kreipėsi į advokatą.
Šis jau parengė dokumentus teismui dėl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo.
Trys šeimoje augantys sūnūs – ketverių metų Ailandas, dvejų su puse Armandas ir aštuonių mėnesių Artūras – nenumaldo motinos kaltės jausmo dėl prarastų dukterų.
Lijaną pribloškė ją aplankiusios Joniškio vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės Vilmos Bartašienės žodžiai: „Jei tu žūtbūt stengsiesi atgauti dukteris, žinok, kad globėjai irgi kovos už savo teises.
Jie sudėjo per daug meilės ir pastangų į tavo vaikus, kad geruoju atiduotų. Prieš reikalaudama savo teisių, pirmiausia sumokėk alimentus dukterims išlaikyti“.
Kai valdininkė išėjo, moteris krito ant lovos ir ėmė raudoti.
„10 tūkstančių per kelerius metus susikaupusių litų – milžiniška suma tris vaikus auginančiai šeimai. Aš niekada neįstengsiu jų sumokėti“, – verkė Lijana.
Tėvams duktė nerūpėjo
Lijana susiejo savo gyvenimą su čigonais nuo mažens.
„Aš neturėjau kitos išeities – ir skurde, ir varge mane parėmė mano broliai romai. Jeigu ne jie, gal būčiau neištvėrusi košmariškos savo vaikystės“, – prisipažino L.Paulauskienė.
Kalbinti Žagarės gyventojai patvirtino, kad Lijana niekada nesulaukė paramos iš savo tėvų. Mergaitė išslinkdavo į kitą namo galą ir glausdavosi pas ten gyvenančius čigonus.
Tame pačiame name gyvenęs čigonas A.Paulauskas, kurį klajoklė žmona paliko su dukterimis Renata ir Saida, ilgainiui prisijaukino nepilnametę Lijaną.
Kai Lijanai pačiai suėjo 17-ka, gimė pirmoji duktė Samanta, o netrukus – Santa. Bet tada juodakis Lijanos gelbėtojas jau buvo pradėjęs gerti. Lijana po dviejų gimdymų krito į baisią depresiją ir mažąją Santą paliko ligoninėje.
Tragedija ištiko netrukus. Vyras buvo paguldytas į ligoninę gydytis nuo alkoholizmo, o Lijana įkliuvo suklastojusi dokumentus ir paėmusi iš vieno žmogaus pinigų prekėms, kurių net neketino pirkti.
L.Paulauskienė teigia, kad į aferą tada metėsi dėl jaunumo, nepatyrimo ir nesugebėjimo legaliais būdais prasimanyti pinigų pragyvenimui.
Ji buvo teista už apgavystę, o mažosios dukterys prieš motinos valią atiduotos į vaikų namus, kol vyras gulėjo ligoninėje.
Bandė atgauti atžalas
Lijana atsipeikėjo po metų, kai mergaitės jau buvo atskirtos nuo šeimos. Ji rašė raštus Lietuvos vadovams prašydama padėti atgauti prarastas dukteris.
Atėjo formalus atsakymas: vaikų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad neturite pajamų, gyvenamojo ploto, esate netekėjusi.
„Juk ne dėl to netekėjau, kad būčiau valkata. Gyvenau pagal papročius čigonų, kurie nesituokia“, – aiškino Lijana.
2004-ųjų rugsėjį L.Paulauskienė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, kad šis panaikintų Joniškio apylinkės teismo sprendimą atskirti dukteris nuo motinos. Tačiau Šiaulių teismas buvo nepalankus motinai.
Kaltina nelankius vaikų
„Lijana gyveno čigonišką gyvenimo būdą – išvažiuodavo prekiauti į kitus miestus palikusi sūnus saugoti kitai moteriai, o dukterų nelankė ir nedėjo jokių pastangų mokėti alimentus joms išlaikyti.
Net nesuprato, kad dukterų atskyrimas nuo šeimos jos neatleidžia nuo pareigos finansiškai jomis rūpintis.
Susikaupė 10 tūkstančių nesumokėtų litų. Paulauskai turėtų atgailauti, bet iki šiol sėdi namie ir net nesistengia tų pinigų uždirbti“, – kalbėjo Joniškio vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė V.Bartašienė.
Lijana tvirtina, kad tai – formalus ir bejausmis požiūris į jos gyvenimą. Moteris teigia lankydavusi dukteris, kol jos gyveno valdiškose įstaigose, bet liovėsi tai daryti mergaitėms patekus pas globėjus, kad jų netraumuotų.
V.Bartašienė atrėmė, kad jokių pastangų prarastų dukterų labui nedėjo ir jų tėvas A.Paulauskas.
„Daugybę metų prašiau, kad jis suteiktų tėvystę savo dukterims. Tai jis paso neturėdavo, tai surasdavo kitokių priežasčių. Tik 2004-aisiais pagaliau susirengė“, – priekaištavo valdininkė.
Įvykdė visus reikalavimus
Tačiau L.Paulauskienė jau kuris laikas siekė susigrąžinti teisę į dukteris. Patarta Žagarės seniūnės Stasės Eidukienės, šeima įformino santuoką.
Seniūnija Paulauskams suteikė gyvenamąjį plotą, kurį šie pavyzdingai prižiūri.
Iki šių metų pavasario Lijanos šeimą lankė socialinė darbuotoja ir teikė pagalbą motinai dėl socialinių įgūdžių stokos, bet balandžio mėnesį pripažinta, kad šeimai šitokios pagalbos jau nebereikia.
„Aš įvykdysiu visus reikalavimus, kurie man keliami, kad tik atgaučiau teisę į dukteris“, – kalbėjo Lijana.
„Ar nebijote, kad susigrąžinusi dukteris patirsite ne vien laimės, bet ir jas smarkiai traumuosite?“ – pasiteiravau motinos.
„Labai bijau. Net nueiti per tvorą pasižiūrėti į dukteris bijau – žinau, kad galiu pasirodyti joms visai svetima.
Bet pamėginti jas atgauti privalau – skausmas yra per didelis, kad nieko nedaryčiau“, – atsakė L.Paulauskienė.
Nuogąstauja dėl traumų
Su jaunesniosios Lijanos dukters globėjais Joniškyje bendrauja vaikų teisių tarnybos darbuotoja Danguolė Ginkutė.
„Globėjų šeima Samantą labai myli, o mergaitė prisirišusi prie trijų jų vaikų. Jauniausią Jurą ji vadina savo broliu.
Tikroji motina turi labai pasverti, ar puikiai prie naujos šeimos pritapusi mergaitė nepatirs traumos.
Psichologinę traumą jau patyrė ir globėjai. Išgirdusi apie Lijanos ketinimus atsiimti vaiką, globėja verkdama atbėgo į vaikų teisių tarnybą“, – sakė vaikų teisių specialistė.
D.Ginkutė svarstė, ar Lijanos ketinimas susigrąžinti dukteris nėra pagrįstas garsiai nepasakomais motyvais – finansiniais ir psichologiniais.
Netiki kilniais tikslais
Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė V.Bartašienė irgi abejoja L.Paulauskienės ketinimų nuoširdumu: „Dirbu su Lijana nuo mažumės. Ji buvo problemiško elgesio mergina ir dabar moka už jaunystės klaidas.
Manau, Paulauskams būtų patogiau gauti pašalpas už penkis nei už tris vaikus“.
Pasak valdininkės, dar svarbesnis motyvas atgauti dukterį gali būti romų bendruomenės smerkimas dėl šeimoje neišsaugotų vaikų: „Žagarėje daug čigonų, o jie vaikų mėtymo savo žmonoms neatleidžia“.