Užtat turime savo nišą, kur puolame ieškoti to, kas seniai įrodyta. Reaguodamas į psichiatro Dainiaus Pūro mintis lrytas.lt duotame interviu komentatorius Artūras Račas pats sugalvojo „sovietinio mentaliteto“ geną ir ėmė ginčyti jo buvimą. Dėl „dieviškosios dalelės“ egzistavimo susilažino du garsūs pasaulio profesoriai - Stephenas Hawkingas ir Gordy Kane'as. Dėl „sovietinio mentaliteto“ geno egzistavimo drįsčiau kirsti lažybų su A.Raču. Žinoma, jeigu biologijos mokslo sąvoką „genas“ priimsime laikyti metafora.
Jo paieškos prasidėjo taip: D.Pūras pareiškė, kad dėl ligotos Lietuvos visuomenės dvasinės būklės kalta sovietinė praeitis, iš čia - ir alkoholizmas, ir savižudybės, ir vaikų patyčios mokyklose.
Būtent pastarasis pavyzdys užkliuvo A.Račui. Pasak jo, patyčios mokyklose, prievarta tarp paauglių, didėjantis vaikų ir paauglių alkoholizmas nesusijęs su sovietiniu mentalitetu, nes vaikai ir paaugliai nežino, kas yra sovietinė sistema.
Iš tiesų šį pavasarį mokyklas baigė karta, kuri jau gimė nepriklausomoje Lietuvoje. Tad jie kaip ir nebeturėtų kentėti nuo sovietinio režimo įspaustų ydų - asmens žeminimo, kontroliavimo, nesavarankiškumo. Bet vis dėlto jie vis dar auga aplinkoje, kuri persisunkusi sovietinio atavizmų, galiausiai įsisiurbančių į sąmonę. Čia ir slypi tas nelemtas genas, kuris pernešamas, jei norite, ne per kraują, o per orą.
Vienas iš pavyzdžių - mokykla. Komentatorius A.Račas kalba ir apie šią aplinką. Tik mato kitas joje vyraujančių blogybių priežastis: švietimo sistemos skurdas, valdžios požiūris į ją, nepagarba mokytojui.
Tai tiesa, bet tik pusinė. Tai man įrodo kasdieniška, bet labai iliustratyvi Jonuko ir Alionos istorija iš „Volungės“ mokyklos. Jie išties primena pasaką apie pamotės miške paliktą Jonuką ir Gretutę, kurie dabar iš miško glūdumos turi išsikapanoti pagal trupinių pėdsakus.
Rugsėjo 1-ąją du mokyklinukai klasėje sužinojo, kad jie - nepageidaujami ir yra perkeliami į kitą klasę. Čia pat jie, žinoma, ir buvo išvaryti. Kitų klasės draugų tėvai netrukus ėmė įtarti, kad tikroji tokio išvarymo priežastis yra ta, kad abu vaikai - iš vaikų globos namų.
Iš to, ką perskaičiau spaudoje, sutinku su įtarimais. Jeigu vaikai būtų turėję tėvus, kažin ar jie būtų perkelti į kitą klasę ar bent jau klasės auklėtoja nebūtų jų išvariusi taip storžieviškai, lyg egzistuotų mokinių rūšys ir porūšiai. Tai - ne mokyklos skurdo ar nepagarbos mokytojai pasekmė. Tai pačios auklėtojos mąstymo yda, kad elgesys su „ne tokiais“ vaikais gali būti grubus ir neadekvatus.
Ar ne iš sovietinių laikų užsilikęs toks įsitikinimas? Vaikas tik tada buvo tikras vaikas, kai jis augo „tvarkingoje“ (pagal sovietinį kurpalių) šeimoje - turėjo tėvą ir motiną, galėjo tapti spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu ir t.t. Viena vaiką auginanti motina laikyta paleistuve, todėl moterys kentėdavo net alkoholikus ar agresyvius vyrus. O štai betėvis vaikas - ne visai sovietinis žmogus, nes neturi užnugario, kuris vadintas „sovietinės visuomenės ląstele“, t.y. šeimos.
Tokie sovietizmai dabar atsirūgsta net iš konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus burnos: „Kokių nors surogatų nevadinkime šeima“. Tėvas, motina ir atžalos, taškas. Motina ir atžala - surogatas. O betėvis vaikas - tai kažkas dar blogiau, sekant šia logika, matyt, visuomenės padugnė. Jį galima stumdyti ar bent be ceremonijų išmesti iš klasės.
Jeigu tai dar nėra „sovietinio mentaliteto“ genas, galime sekti toliau Jonuko ir Alionos pasaką. Mokyklos vadovybė ir klasės auklėtoja ėmė ieškoti kaltųjų. Ne, ne, ne savo galvose. Ėmėsi seklių amato ir puolė knaisiotis, kas galėjo juos “išduoti” spaudai. Taip sakant, atsekti ir paviešinti buržuazinį elementą!
Kad tai atsiduoda sovietiniais laikais, užtenka sužinoti, jog klasės auklėtoja siūlė tėvams pasiųsti savo incidentą neigiančius pareiškimus vaiko teisių apsaugos kontrolierei.
„Pasiūlymą“ priėmė kiek daugiau nei pusė moksleivių tėvų. Visuotinis pasmerkimas, ne kitaip. Sovietmečiu tai buvo svarbiausia viešoji akcija: parodyti, kad „visi“ galvoja vienodai ir „visi“ pritaria sovietinės valdžios sprendimams, o tada tiesos paieškos tampa nereikalingos ir beprasmės.
Ką iš tokios mokyklos, auklėtojos, netgi kai kurių tėvų gaus moksleiviai? Nežinau, aišku tik, kad „sovietinio mentaliteto“ genas jau įaugintas.