Kranklių siautėjimą matė savo akimis
Biržų rajone, Dvargalių kaime, gyvenantys ūkininkai Kristina ir Jūris Milišiūnai jau porą savaičių gyvena nerimu.
1200 avių auginantys sutuoktiniai akylai stebi savo augintinių bandas, baimindamiesi, kad į jas neįsisuktų krankliai.
Tokią jų baimę pakurstė neseniai atrastos keturios užkapotos avys.
Nors gamtosaugininkai ir veterinarai abejoja Milišiūnų teigimu, kad gyvulius pribaigė krankliai, išaiškėjo, kad tai šalyje jau ne pirmas panašus atvejis.
Su šia bėda susidūrė ir Ignalinos rajono gyventoja Regina Glebavičienė. Jos auginamų avių bandą krankliai puldinėja nuo praėjusių metų pavasario. Ūkininkė „Panevėžio rytui“ sakė savo akimis mačiusi, kaip šie paukščiai kapojo avelę.
Maita nuo naujos atakos nesulaikė
K.Milišiūnienė „Panevėžio rytui“ pasakojo, kad rugpjūčio 26-osios rytą su vyru nuvažiavusi į ganyklą, kurioje ganosi Lietuvos juodagalvių veislės avys, tris rado nebegyvas.
Gyvuliai buvo smarkiai apkapoti - išdraskytos papilvės, užpakaliai, iškapotos akys ir daugelyje vietų tiesiog išplėšta vilna.
Atidžiau apžiūrėję bandą ūkininkai dar dvi avis rado žaizdotas.
Sveikosios taip pat buvo tarsi nesavos - iškrikusios, kažko sunerimusios.
Pamatę virš lauko skraidančių didelių kranklių būrį, ūkininkai suprato, kas nelaimės kaltininkas.
Pasitarę su medžiotojais ir veterinaru Milišiūnai maitą paliko lauke - esą, kol bus ką lesti, sveikų gyvulių paukščiai nepuls.
Tačiau ši versija nepasitvirtino. Kitą rytą ganykloje šeimininkai rado dar vieną užkapotą avį.
Suniokoti gyvuliai buvo nuo pusės iki metų amžiaus, svėrė nuo 23 iki 40 kilogramų.
K. ir J.Milišiūnai apskaičiavo, kad jiems padaryta žala siekia beveik 1500 litų.
Į ganyklą važinėja kas valandą
Rugpjūčio pabaigoje, kai įvyko nelaimė, kranklių aplinkui ganyklą buvo gerokai daugiau, tačiau dabar ūkininkų šeima pastebi tik pavienius paukščius.
„Galbūt taip yra todėl, kad nuolat važinėdami į ganyklą juos išgąsdiname. Gyvulius apžiūrime vos ne kas valandą. Esam nuolat įsitempę, kad krankliai nepadarytų dar daugiau nuostolių“, - sakė K.Milišiūnienė.
Beveik 400 Europos Sąjungos saugomos lietuviškų juodagalvių veislės avių banda ganosi miškingoje vietovėje.
Tuo tarpu kitų veislių avys laikomos atviresnėse ganyklose.
Ieško apsaugos priemonių
Milišiūnai pradėjo domėtis, kaip būtų galima apsiginti nuo agresyvių paukščių. Kranklius šaudyti draudžiama, todėl medžiotojai ir veterinarai jiems patarė kuo dažniau lankytis ganykloje, pastatyti baidykles.
Tačiau kodėl krankliai užpuolė palyginti nemažus gyvulius, ūkininkams atsakyti negalėjo niekas.
Veterinarijos specialistas literatūroje perskaitė, kad būta atvejų, kai krankliai puolė smulkius gyvūnus - kiškius, stirnų jauniklius, bet esą suaugusių gyvų galvijų jie neėda.
Kraupias atakas matė daug žmonių
Tačiau, atrodo, kad realybė paneigia teorines žinias.
Tai įrodo Ignalinos rajone, Vėlūnų kaime, gyvenančios Milišiūnų pažįstamos R.Glebavičienės skaudi patirtis.
Taip pat Lietuvos juodagalvių avių bandą auginanti ūkininkė tikino savo akimis mačiusi, kaip krankliai kapojo ėriuką.
„Panevėžio rytui“ moteris sakė iš pradžių negalėjusi patikėti tuo, ką mato.
„Ėriukui iš paskos eina vienas ar porą kranklių ir kapoja jam užpakalį. Po kurio laiko, kai jis nukrenta, iškapoja ir akis, dar kartais ir papilvę“, - kraupų reginį prisiminė R.Glebavičienė.
Pasak jos, panašių vaizdų yra stebėję ir jos kaimynai. Išgirdę skundžiantis keistai sužalotais ir nusigalavusiais ėriukais, jie ūkininkei ir pasakė matę, kad juos puolė krankliai.
Pernai ūkininkė neteko apie 15 ėriukų, šiemet apkapoti nusigalavo 5.
Iš pradžių siautę tik ganykloje, anot R.Glebavičienės, vėliau paukščiai įsidrąsino ir vieną didelę avį užkapojo prie pat namų. Anksti pavasarį moteris bandą laikė diendaržyje.
Gamtininkai nesusidomėjo
R.Glebavičienė pasakojo, kad šiemet jos banda buvo puldinėjama tik pavasarį, gegužės mėnesį.
Ūkininkė konsultavosi su medžiotojais dėl apsaugos. Jie patarė skraidančius plėšrūnus baidyti triukšmu, baidyklėmis, skardos gabalais.
R.Glebavičienė sakė apie kranklių išpuolius pranešusi Ignalinos rajono gamtininkams, kvietusi juos atvažiuoti pažiūrėti, kaip paukščiai elgiasi. Tačiau šie taip ir nepasirodė.
Anglai ginasi sakalais
R.Glebavičienė pasakojo visai neseniai per televiziją mačiusi reportažą, kad Anglijos ūkininkai apsaugai nuo avis puldinėjančių varninių paukščių savo ūkiuose specialiai augina sakalus.
„Vadinasi, tokia problema pasaulyje tikrai egzistuoja. O mūsiškių specialistų tvirtinimai, kad krankliai dažniausiai lesa tik dvėselieną, - tik teorija“, - sakė moteris.
Specialistai stoja mūru
Biržų aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Artūras Griška kategoriškai laikosi nuomonės, kad krankliai tikrai negalėjo užpulti gyvų avių.
„Šie paukščiai užkapoti gali nebent ką tik atsivestą mažučiuką ėriuką. Yra žinoma, kad krankliai retais atvejais gali nusitverti kiškio jauniklį ar mažą paukščiuką“, - tvirtino aplinkosaugininkas.
Jo teigimu, krankliai nepuola ant judančio gyvūno, ir šeimininkams patarė ieškoti kito kaltininko.
Taip pat mano ir Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Remigijus Karpuška.
Jo nuomone, galėjo būti taip, kad Biržų rajone paukščiai atskrido jau ant kritusių avių maitos.
Tuo tarpu Ignalinos rajono atvejį jis pavadino įdomesniu.
Ornitologas „Panevėžio rytui“ sakė, jog šie paukščiai yra nepaprastai protingi ir nuovokūs.
„Galbūt užkapoję vieną mažytį bejėgį ėriuką, jie susiprotėjo, jog galima pabandyti pulti ir ant didesnių, jei nėra pasipriešinimo. Tuo labiau kad avys tikrai nėra protingi gyvūnai. Jos nuo pavojaus bėga tiktai su banda. Viena užpulta avis niekada nesigins“, - svarstė R.Karpuška.
Tačiau ornitologas kategoriškai tvirtino, kad didelės avies kranklys ar keli paukščiai niekaip neįveiktų.
Sudraskė 40 avių
Tuo tarpu visi - ir avių augintojai, ir gamtos specialistai - vieningai sutaria, kad didžiausi avių priešai vis dėlto yra vilkai.
„Panevėžio rytas“ ne kartą rašė apie Kupiškio rajono avių augintojų nuostolius, kurių jiems kasmet padaro iš Šimonių girios atklystantys plėšrūnai.
Nebuvo išimtis ir ši vasara. Šimonietis ūkininkas Alvydas Kavoliūnas sakė šiemet netekęs 40 avių, iš jų dešimties suaugusių.
„Paskutinįkart penkias avis Butkūnų kaimo aptvare man nugalabijo po Žolinės.
Labai tikiuosi, kad šiemet daugiau vilkai nebegrįš. Budėjau ganyklose per naktis tris savaites nuo liepos pabaigos“, - pasakojo A.Kavoliūnas.
Gąsdina šūviais ir ugnimi
Kasmet keliasdešimt augintinių netenkantis ūkininkas sakė jau niekam nebesiskundžiantis dėl patiriamų nuostolių, nes nėra naudos.
Nedidelė nauda ir iš modernios Naujosios Zelandijos gamybos tvoros, kurią įsigijo prieš kelerius metus.
„Vilkai puikiausiai ją peršoka, pats vieną kartą stebėjau pro žiūronus. Papjovė dvi avis, o paryčiui sugrįžo ir pabaigė suėsti, atradau tik kailių skutelius“, - pasakojo šimonietis.
Šeimininkas nuo vilkų ginasi, per naktis budėdamas ganyklose, gąsdindamas žvėris šūviais iš medžioklinio šautuvo, laikydamas uždegtus žibintus ganyklose.
Medžioti vilkų, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, nebegalima.