Nagrinėjant asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ bylą, kai
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti asociacijos pateiktą
3 kandidatų į Seimo narius sąrašą daugiamandatėje apygardoje, bylą
nagrinėjusiai teisėjų kolegijai kilo abejonė, ar Seimo rinkimų įstatymo nuostatos
neprieštarauja Konstitucijai.
Anot LVAT, minėtas įstatymas nustato, kad „kandidatus į Seimo narius
daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti išimtinai partijos,
įregistruotos pagal Politinių partijų įstatymą. Vadinasi, visi piliečiai,
kurie nėra politinių partijų nariai, neturi teisės kelti savo kandidatų
daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje“.
„Galima manyti, kad toks teisinis reglamentavimas pažeidžia lygybės
principą, nes piliečiai, esantys politinės partijos nariai, turi didesnes
galimybes kelti savo kandidatus į Seimo narius, nei piliečiai, nesantys
partijos nariais“, - skelbiama LVAT nutartyje.
Pasak teismo, piliečiai, kurie yra partijos nariai, gali kelti kandidatus
tiek vienmandatėse, tiek daugiamandatėse apygardose (t.y. į visas 141 Seimo
narių vietą). Tuo tarpu nesantys partijų nariais - tik vienmandatėse Seimo
rinkimų apygardose (į 71 Seimo nario vietą).
Taigi kyla abejonių, „kad teisinis reglamentavimas, kai kandidatus į
Seimo narius daugiamandatėje rinkimų apygardoje gali kelti tik politinės
partijos, tam tikra prasme verčia piliečius formaliai ar neformaliai save
susieti su partijomis, nes tik priklausydami politinei partijai jie galėtų
realizuoti savo rinkiminę teisę.