Anot posėdyje dalyvavusių asmenų, Vakarų valstybės suprato Rusijos grėsmę
ir suprato, jog reikia imtis veiksmų dėl Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.
„Lietuvos pozicija šituo požiūriu (dėl Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos -
BNS) buvo tikroviška ir realistiškesnė“, - po penktadienį įvykusio posėdžio
teigė parlamentaras, panorėjęs likti nežinomas.
Jo teigimu, neoficialiomis žiniomis, Ukrainoje, Kryme po įvykių Gruzijoje
jau pradėti „dalinti“ Rusijos pasai. Būtent dėl to dabartinė Ukrainai
siūloma ES asociacijos sutartis „labai rimta“.
Posėdyje, kuriame dalyvavo Užsienio reikalų ministerijos (URM)
sekretorius Žygimantas Pavilionis, buvo pristatyta Lietuvos pozicija
vykstant į ES Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos posėdį, vyksiantį
rugsėjo 15-16 dienomis, bei išklausyta UR ministro ataskaita po neformalaus
ES UR ministrų susitikimo rugsėjo 5-6 dienomis.
Antradienį ES stumtelėjo Ukrainą į Vakarus - pradėjo derybas dėl naujos
sutarties. Šis žingsnis buvo žengtas kilus nuogąstavimams dėl Rusijos
užsimojimo demonstruoti jėgą buvusiose sovietinėse valstybėse.
27 narių blokas per šią savaitę vykusį ES ir Ukrainos viršūnių
susitikimą, kurį surengė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, nepasiūlė Ukrainai narystės, bet abi šalys pradėjo darbą dėl
„asociacijos susitarimo“, kuris reiškia glaudesnius politinius ir
ekonominius ryšius ir anksčiau būdavo skirtas tam, kad šalys pasirengtų
narystei Bendrijoje.
Kryme, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusai, yra Sevastopolio uostas,
kur nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais yra dislokuotas Rusijos
Juodosios jūros laivynas.
Moldovos rytuose, prie Ukrainos esantis Padniestrės regionas po Sovietų
Sąjungos žlugimo kariavo trumpą karą dėl nepriklausomybės, bet tarptautiniu
mastu nėra pripažįstamas.
Jame yra Rusijos karių ir sovietų laikų ginklų sandėlis.