Šventės dalyviai kiek paburnojo organizatorius, kad pagal šių metų gamtines sąlygas bulvę pagerbti nuspręsta kiek per anksti, mat visą rugpjūtį pliaupę lietūs kaimo žmonėms neleido imtis bulviakasio darbų, o kai rugsėjį pagaliau nusistovėjo giedra – še tau ir šventės. Važiuojant per Žemaitijos kaimus, buvo matyti pilni laukai talkininkų, kasančių ar renkančių bulves. Šventės jiems, aišku, nerūpėjo.
Koncertų sale paverstame kluone saviveiklininkai nevaržomai demonstravo savo gebėjimus. Renginiui vadovavo neprilygstami visų rajono švenčių vedėjai karteniškiai Martina Žąsytienė ir Zenonas Jurgila. Ant scenos pirmieji užlipo Kūlupėnų pagrindinės mokyklos dainininkai ir muzikantai, ne tik groję ir dainavę, bet ir suvaidinę miniatiūrą apie bulviakasį. Kūlupėniškius pakeitė Šukės kaimo saviveiklininkų kolektyvas. Jiems užgrojus nuo suolų pasikėlė šokti žiūrovai.
Salantų kultūros centro mėgėjų teatras pristatė Vaclovo Kaubrio režisuotą Edmundo Untulio buities komediją „Nosis su apgamu“, spektaklis buvo vaidinamas žemaitiškai. Po to pasirodė Kartenos ir Klausgalvų meno kolektyvai.
Neišsiversta ir be paskaitos – lektorius iš Vilniaus Benjaminas Kondratas keliolika minučių kalbėjo... ne apie bulves, o 150-ąsias M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio metines. Anot lektoriaus, XIX a. viduryje išsivystęs judėjimas realiai gyvavo dvejus metus, tačiau garsas apie jį laikosi jau pusantro amžiaus.
Su M.Valančiaus vardu susijusi ir tradicija Nasrėnuose švęsti bulvės šventę. Rašytojas viename savo apsakymų „Nauji išmoniai“ rašė apie vietos ūkininką Pilypą Bradauskį, kuris Klaipėdos turguje nusipirko penkias bulves, tada ir prasidėjęs sėkmingas jų žygis per Žemaitiją.
Vakarop, jau neoficialioje aplinkoje, skambėjo dainos ir muzika, šventės dalyviai šoko, o pertraukėlių metu ragavo šeimininkių ant laužo keptų bulvinių blynų – tikrasis įrodymas, kad buvo švenčiama bulvės šventė.
Renginį organizavo M.Valančiaus muziejus, M.Valančiaus draugija, Kretingos r. kultūros centro Kūlupėnų filialas, Kūlupėnų seniūnija bei moterų klubas „Emocijos“. Rajono vicemero Juozo Mažeikos teigimu, kaimo žmonėms beliko švęsti tik bulviakasio pabaigtuves. Mat skerstuves, kurios Lietuvos kaime anksčiau būdavo ypač populiarios, uzurpavo didieji prekybos centrai, vartotojui teikiantys gatavą, surūšiuotą, sumaltą ir net prieskoniais pagardintą mėsos produkciją.