Iš­ny­ko skers­tu­vės – šven­čia­me bul­via­ka­sį

Šven­tės da­ly­viai kiek pa­bur­no­jo or­ga­ni­za­to­rius, kad pa­gal šių me­tų gam­ti­nes są­ly­gas bul­vę pa­gerb­ti nu­spręs­ta kiek per anks­ti, mat vi­są rug­pjū­tį pliau­pę lie­tūs kai­mo žmo­nėms ne­lei­do im­tis bul­via­ka­sio dar­bų, o kai rug­sė­jį pa­ga­liau nu­si­sto­vė­jo gied­ra – še tau ir šven­tės. Va­žiuo­jant per Že­mai­ti­jos kai­mus, bu­vo ma­ty­ti pilni lau­kai tal­ki­nin­kų, ka­san­čių ar ren­kan­čių bul­ves. Šven­tės jiems, aiš­ku, ne­rū­pė­jo.

Kon­cer­tų sa­le pa­vers­ta­me kluo­ne sa­vi­veik­li­nin­kai ne­var­žo­mai de­monst­ra­vo sa­vo ge­bė­ji­mus. Ren­gi­niui va­do­va­vo ne­pri­lygs­ta­mi vi­sų ra­jo­no šven­čių ve­dė­jai kar­te­niš­kiai Mar­ti­na Žą­sy­tie­nė ir Ze­no­nas Jur­gi­la. Ant sce­nos pir­mie­ji už­li­po Kū­lu­pė­nų pa­grin­di­nės mo­kyk­los dai­ni­nin­kai ir mu­zi­kan­tai, ne tik gro­ję ir dai­na­vę, bet ir su­vai­di­nę mi­nia­tiū­rą apie bul­via­ka­sį. Kū­lu­pė­niš­kius pa­kei­tė Šu­kės kai­mo sa­vi­veik­li­nin­kų ko­lek­ty­vas. Jiems už­gro­jus nuo suo­lų pa­si­kė­lė šok­ti žiū­ro­vai.

Sa­lan­tų kul­tū­ros cen­tro mė­gė­jų te­at­ras pri­sta­tė Vac­lo­vo Kaub­rio re­ži­suo­tą Ed­mun­do Un­tu­lio bui­ties ko­me­di­ją „No­sis su ap­ga­mu“, spek­tak­lis bu­vo vai­di­na­mas že­mai­tiš­kai. Po to pa­si­ro­dė Kar­te­nos ir Klaus­gal­vų me­no ko­lek­ty­vai.

Ne­iš­si­vers­ta ir be pa­skai­tos – lek­to­rius iš Vil­niaus Ben­ja­mi­nas Kon­dra­tas ke­lio­li­ka mi­nu­čių kal­bė­jo... ne apie bul­ves, o 150-ąsias M.Va­lan­čiaus blai­vy­bės są­jū­džio me­ti­nes. Anot lek­to­riaus, XIX a. vi­du­ry­je iš­si­vys­tęs ju­dė­ji­mas re­a­liai gy­va­vo dve­jus me­tus, ta­čiau gar­sas apie jį lai­ko­si jau pus­an­tro am­žiaus.

Su M.Va­lan­čiaus var­du su­si­ju­si ir tra­di­ci­ja Nas­rė­nuo­se švęs­ti bul­vės šven­tę. Ra­šy­to­jas vie­na­me sa­vo ap­sa­ky­mų „Nau­ji iš­mo­niai“ ra­šė apie vie­tos ūki­nin­ką Pi­ly­pą Bra­daus­kį, ku­ris Klai­pė­dos tur­gu­je nu­si­pir­ko pen­kias bul­ves, ta­da ir pra­si­dė­jęs sėk­min­gas jų žy­gis per Že­mai­ti­ją. Va­ka­rop, jau ne­ofi­cia­lio­je ap­lin­ko­je, skam­bė­jo dai­nos ir mu­zi­ka, šven­tės da­ly­viai šo­ko, o per­trau­kė­lių me­tu ra­ga­vo šei­mi­nin­kių ant lau­žo kep­tų bul­vi­nių bly­nų – tik­rasis įro­dy­mas, kad bu­vo šven­čia­ma bul­vės šven­tė.

Ren­gi­nį or­ga­ni­za­vo M.Va­lan­čiaus mu­zie­jus, M.Va­lan­čiaus drau­gi­ja, Kre­tin­gos r. kul­tū­ros cen­tro Kū­lu­pė­nų fi­lia­las, Kū­lu­pė­nų se­niū­ni­ja bei mo­te­rų klu­bas „Emo­ci­jos“. Ra­jo­no vi­ce­me­ro Juo­zo Ma­žei­kos tei­gi­mu, kai­mo žmo­nėms be­li­ko švęs­ti tik bul­via­ka­sio pa­baig­tu­ves. Mat skers­tu­ves, ku­rios Lie­tu­vos kai­me anks­čiau bū­da­vo ypač po­pu­lia­rios, uzur­pa­vo di­die­ji pre­ky­bos cen­trai, var­to­to­jui tei­kian­tys ga­ta­vą, su­rū­šiuo­tą, su­mal­tą ir net prie­sko­niais pa­gar­din­tą mė­sos pro­duk­ci­ją.