Minėtas interviu šią savaitę paskelbtas Lietuvos žiniasklaidoje.
„Būtent, pavyzdžiui, mano pirmosios ilgos komandiruotės metu jiems (KGB -
BNS) buvo labai įdomu, kaip vokiečių mokslininkai žiūri į mūsų ekonomiką,
kaip jie įsivaizduoja, ką galėtume, ką galėtų Tarybų Sąjunga kitaip
padaryti“, - 1991 m. interviu Laimai Pangonytei pasakojo K.Prunskienė.
Netikėtai prieš Seimo rinkimus atsiradusiame televizijos įraše dabartinė
žemės ūkio ministrė mini savo ataskaitoje rašiusi apie garsų sovietologą
profesorių Vedikiną.
„Pavyzdžiui, mano ataskaitoj buvo tokio profesoriaus Vedikino pavardė.
Garsus sovietologas, 30 metų dirbęs dėl agrarinių reformų. Tai turbūt
Andropovo (SSRS Komunistų partijos vadovo Jurijaus Andropovo - BNS), kuris
rengėsi daryti reformas, politikai buvo irgi įdomu žinoti, kaip jis žiūri į
visą šitą kryptį“, - svarstė Lietuvos politikė.
Tame pat interviu K.Prunskienė pasakojo pirmą kartą su KGB darbuotojais
susitikusi 1979 m., prieš važiuodama pas gimines į Braziliją.
„Kadangi aš važinėjau į komandiruotes, man pirmą kartą gyvenime buvo
prisistatęs gyvas KGB darbuotojas 1979 metais važiuojant į Braziliją pas
gimines. Tai buvo pateikta ir priimta, kaip sakant, kaip norma, kurios
negali išvengti, jeigu nori važiuoti, - tvirtino politikė. - 82-aisiais
metais, kai aš važiavau į Vokietiją, tada buvo žinoma specifinis toksai,
reiškia, instruktažas, kaip ten elgtis, kas tenai iš ambasados turi
prisistatyti, kaip reikia pranešti, jeigu vyksti į kitą miestą ir taip
toliau, ir taip toliau.“
Kalbėdama su žurnaliste K.Prunskienė pabrėžė, kad toks bendravimas su
Valstybės saugumo komiteto darbuotojais tuo metu buvo laikomas normaliu
dalyku.
„Tai, aš manau, visuotinė norma. Ir ataskaitos, kurios buvo rašomos ir
universitetui, i ministerijai, ir Maskvos ministerijai, ir KGB, matyt,
vienas egzempliorius, reiškia, jos labai keistos tuo, kad ten reikalinga
informacija apie žmones, pavyzdžiui, mokslininkus, su kuriais teko
bendradarbiauti, netgi jų partiškumą arba pažiūras Tarybų Sąjungos atžvilgiu
ir amžių nusakant, kas man visada būdavo problematiška - visa šita aš esu
parašiusi ir jeigu kam nors įdomu, reiškia, žinoti tas detales, kuriose iš
tikrųjų nėra elemento, kokios nors kenkėjiškos veiklos, yra ir vokiškam, ir
ypatingai tam lietuviškam knygos variante“, - K.Prunskienė tvirtino nieko
niekada neslėpusi.
Ketvirtadienį komentuodami šį interviu politikė tvirtino su žurnaliste
juokavusi.
„Žurnalistei dėstytuose prisiminimuose minimos tikros ar galėjusios
panašiai skambėti dešimtmečio senumo pokalbio su KGB darbuotoju detalės,
pasakytos nesmagaus pajuokavimo forma. Tai neturėjo jokios realios prasmės,
nebent tik kaip bandymas išeiti ir padėties. Tai buvo atsikalbinėjimas,
pasirenkant oficialaus kontaktavimo su ambasada galimybę“, - aiškino
K.Prunskienė.
Ji dar kartą pareiškė „jokių įsipareigojimų neprisiėmiau ir nesu
susitepusi jokiais niekingais veiksmais“.
Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė žadėjo kreiptis į teismą, kad
šis išslaptintų jos bylą.
Pagal vadinamąjį Liustracijos įstatymą asmeniu, slapta bendradarbiavusi
su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pripažįstamas tas, kuris
faktiškai ir sąmoningai veikė vykdant buvusios SSRS specialiųjų tarnybų
užduotis ir pavedimus pagal rašytinį arba nerašytinį įsipareigojimą slapta
bendradarbiauti.
1992 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegija buvo
pripažinusi K.Prunskienę sąmoningai bendradarbiavus su KGB.
Tačiau 2003 m. Vilniaus apygardos teismas uždarame posėdyje peržiūrėjo
bylą ir paskelbė, kad nėra įrodymų paskelbti K.Prunskienę buvus KGB
bendradarbe.
Pati K.Prunskienė kategoriškai neigia bendradarbiavusi su šia sovietų
struktūra. Buvusią vadinamąją Šatrijos Raganos bylą jis vadina fasifikacija