Tarp valstiečių liaudininkų kandidatų 5-uoju numeriu įrašytas ir
K.Prunskienei palankiai liudijęs buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD)
vadovas Jurgis Jurgelis.
VAT nagrinėjant vadinamąją Šatrijos bylą buvęs Aukščiausios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo laikinosios komisijos SSRS KGB veiklai Lietuvoje
tirti narys, buvęs VSD vadovas J.Jurgelis tąkart teismui pareiškė, kad ši
komisija nebuvo pajėgi priimti objektyvaus sprendimo.
„Tyrimas vyko tendencingai, įrodymų rinkimas ydingas, įrodymai neatitiko
kriterijų ir negalėjo tvirtinti, kad K.Prunskienė bendradarbiavo su KGB“, -
yra sakęs J.Jurgelis.
VAT 2003 metais panaikino anksčiau paskelbtą Aukščiausiojo Teismo
sprendimą, kad buvusi Aukščiausios Tarybos deputatė K.Prunskienė
bendradarbiavo su sovietų KGB.
KGB buvo komunistinio režimo represinė organizacija.
Valstiečių liaudininkų kandidatų sąraše 17-uoju numeriu įrašytas buvęs
teisėjas K.Ramelis. Šių metų kovą jis išėjo į pensiją.
K.Ramelis teigė neprisimenąs tiksliai, kas pakvietė jį į minėtos partijos
kandidatų sąrašą. Tuo metu K.Prunskienė BNS teigė pati kvietusi buvusį
teisėją į kandidatų sąrašą, kaip kompetetingą teisininką.
K.Ramelis BNS neigė prielaidas, kad jo kandidatavimas K.Prunskienės
vadovaujamos partijos sąraše - galįs būti atlygis už ministrei palankų
sprendimą 2003 metais paneigiant, kad K.Prunskienė galimai bendradarbiavimo
su KGB ir turėjo Šatrijos Raganos slapyvardį.
Kai Vilniaus apygardos teismas nuo politikės nuėmė KGB etiketę, K.Ramelis
vadovavo šio teismo Civilinių bylų skyriui. Būtent šio skyriaus teisėjas
nagrinėjo K.Prunskienės bylą.
Paklaustas, kaip vertina žiniasklaidoje prieš rinkimus vėl pasirodžiusią
galimo K.Prunskienės bendradarbiavimo su KGB temą, K.Ramelis teigė negalįs
kol kas to komentuoti, nes nematęs šių pranešimų, tik girdėjęs
atpasakojimus.
Buvęs teisėjas taip pat tikino, jog 2003 metais VAT nagrinėtos bylos dėl
K.Prunskienės turinio nežinąs, tuo metu, kaip VAT Civilinių bylų skyriaus
pirmininkas atlikęs tik jam priklausiusias formalias funkcijas.
Jis teigė neturėjęs ir esą negalėjęs turėti jokios įtakos bylos
nagrinėjimui bei teisėjų sprendimams.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas Vytautas Nekrošius
atsakydamas į BNS klausimus ketvirtadienį sakė, kad skyriaus pirmininkas
turi įtakos skirstant bylas.
„Bylos skirstomos pagal abėcėlę arba eilės numerį, tačiau skyriaus
pirmininkas dėl įvairių motyvų gali skirti bylą kitam teisėjui“, - sakė
teisininkas.
Tam, kad šališkumas būtų sumažintas iki minimumo, šių metų rugsėjo 1-ąją
įsigaliojo Teismų įstatymo pataisa, numatanti, jog bylas teisėjams turi
skirstyti kompiuteris.
2004 metų balandį Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad Lietuvos
Aukščiausiosios Tarybos komisijos KGB veiklai tirti pirmininkas Balys
Gajauskas negali skųsti parlamentarės K.Prunskienės išteisinimo dėl
bendradarbiavimo su KGB.
Apeliaciniam teismui priėmus tokią nutartį, 2003 metų VAT sprendimas,
kuriuo parlamentarė ir tuometinė pretendentė į kandidatus pirmalaikiuose
prezidento rinkimuose užregistruota K. Prunskienė pripažinta
nebendradarbiavusi su Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komitetu - KGB,
įsiteisėjo galutinai.
„Dabar 100 proc. įsiteisėjęs, jau nekyla jokių abejonių nekyla niekam“, -
2004 metų balandžio 29 dieną BNS sakė tuometinis Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas K.Ramelis.
2003 metų gegužės 15 dieną Vilniaus apygardos teismas panaikino prieš
dešimtmetį paskelbtą Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kad tuometinė
Aukščiausios Tarybos deputatė K. Prunskienė bendradarbiavo su sovietiniu
saugumu.
„Nėra įrodymų, kad K.Prunskienė sąmoningai bendradarbiavo su KGB“, - 2003
m. nusprendė VAT.
Jeigu Vilniaus apygardos teismo sprendimas būtų neįsigaliojęs iki 2004
birželį vykusių išankstinių prezidento rinkimų, šalies vadovo posto siekusi
K.Prunskienė tąkart būtų turėjusi savo plakatuose nurodyti bendradarbiavimo
su KGB faktą.
K.Prunskienė buvo pirmoji Lietuvos Vyriausybės vadovė po nepriklausomybės
atkūrimo. Ji vadovavo ministrų kabinetui 1990-1991 metais.
K.Prunskienė Vilniaus apygardos teismui yra sakiusi, kad dokumento
originalas, kuriuo remdamasis Aukščiausiasis Teismas 1992 metais priėmė
sprendimą dėl jos bendradarbiavimo su sovietų KGB, esąs falsifikatas. Seimo
narė yra sakiusi, kad kreipėsi į Seimo archyvą, Ypatingąjį archyvą ir dar
kelias institucijas, kurios atsakė, kad neturi tokio dokumento originalo.
Originalą buvo pasiskelbęs turįs Nepriklausomybės akto signataras
B.Gajauskas ir atidavęs dokumentą Lietuvos archyvų departamentui.
B.Gajauskas teismo posėdžiuose yra pasakojęs apie dokumento gavimo ir
perdavimo aplinkybes.