Seimo kontrolierius pažymą dėl V.Bjerkelando skundo prieš Utenos apskrities viršininko administraciją adresavo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Kur link pasisuks ginčas? Jauniesiems Lietuvos ūkininkams ar Norvegijos piliečiui, valdančiam ūkį mūsų šalyje, atiteks pirmenybė pirkti valstybės žemę?
Žemės matavimo darbai sustojo dėl ginčų
V. Bjerkelandas Seimo kontrolieriui skundžia Utenos apskrities viršininko administraciją ir teigia, kad jam nepagrįstai atsisakoma parduoti jo nuomojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kavarsko seniūnijoje (6,78 ha Kezių k., 59,70 ha - Pikietos k., 11,5 ha ir 13,01 ha - Juodmiškio k., 28,09 ir 4,96 ha - Grikienių k.). Pareiškėjas pateikia argumentus, dėl kurių, jo nuomone, jam turėtų būti parduoti minėti žemės sklypai. Pasak V.Bjerkelando, šie sklypai yra nuomojami daugiau nei vienerius metus, juos nuomojo pareiškėjo sutuoktinė, o jai mirus, nuomos sutartys buvo sudarytos su pareiškėjo nepilnamečiu sūnumi ir juo pačiu.
Seimo kontrolierius pabrėžia, kad į keliamą problemą „būtina žvelgti per protingumo ir teisingumo principų prizmę”, nes jeigu pareiškėjo V.Bjerkelando sutuoktinė Ina Ščerbinskienė nebūtų mirusi, šiuo metu ji ir toliau nuomotų žemės sklypus ir jai nebūtų kliūčių juos įsigyti.
„Kavarsko sen. Šerių kadastro vietovėje grupei ūkininkų buvo patvirtinti projektai valstybinei žemei pirkti. Jau buvome gavę pranešimus dėl žemės matavimo, tačiau matininkai darbus sustabdė dėl Seimo kontrolieriaus rekomendacijos”, - „Ūkininko patarėjui” skundėsi jaunasis ūkininkas Laisvūnas Šalaviejus. Jis, kaip ir kiti tuo suinteresuotieji ūkininkai, sakė norįs, kad tokios rekomendacijos nevirstų įstatymais, o Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimai netaptų palankūs skundėjui, pasislėpusiam po devynmečiu sūnumi.
UAB „Atspindys” vadovas Vytautas Žeimys „Ūkininko patarėjui” patvirtino, kad sklypas žemei matuoti yra suprojektuotas L.Šalaviejui, ir mano, jog nėra priežasties tą projektą keisti. Matininkai dėl konflikto savo darbus laikinai sustabdė ir, pasak V.Žeimio, jeigu bus gautos kitokios išvados iš Utenos apskrities viršininko administracijos, vadovausis jomis.
Jauni nori ūkininkauti
Vaiva ir Laisvūnas Šalaviejai Žemaitkiemio kaime (Ukmergės r.) ūkininkauja nuo 2004-ųjų. Tais pat metais Laisvūno tėvui Kazimierui Šalaviejui pasitraukus iš prekinės žemės ūkio gamybos sūnus perėmė ūkį. Jaunasis ūkininkas plėtoja augalininkystės ūkį, jis parengė projektą ir dalyvavo programoje gaunant paramą pagal kryptis „Investicijos į žemės ūkio valdas” bei „Grūdų ūkio modernizavimas ir plėtra”. Naudodamasis parama įsigijo kombainą, traktorių, germinatorių ir plūgą.
„Žemė, kurią noriu pirkti, yra prie pat mano ūkio, beveik po langais ir greta tėvo žemės. Jeigu žiūrėtume draugiškai, iš viso to masyvo mes prašome tik 25 ha žemės, iki miško”, - „Ūkininko patarėjui” aiškino L.Šalaviejus.
Paklaustas apie konkurenciją su netoliese ūkį valdančiu V.Bjerkelandu jis kalbėjo: „Esame nelygios jėgos. Kaimynas iš Norvegijos atvyko jau žinodamas tikrąją žemės vertę, o mes, Lietuvos jaunieji ūkininkai, tik dabar „ant savo kojų” stojamės.”
Nors ūkininkauja vos ketverius metus, tačiau šiam jaunam žmogui sekasi neblogai. Praėjusiais metais respublikiniame konkurse „Inovatyvus jaunojo ūkininko ūkis” V. ir L.Šalaviejai tapo nugalėtojais Vilniaus apskrityje, o konkurse „Metų ūkis” tarp Ukmergės rajono ūkininkų jie laimėjo trečią vietą.
Iš komunikacijų srities - į žemės ūkį
Norėdami išklausyti abi puses, apsilankėme ir ūkyje, kuriam po mįslingos žmonos mirties šiandien vadovauja V.Bjerkelandas.
Jeigu ne Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, gal taip niekas ir nebūtų prisiminęs, kad Ukmergės r., netoli Vidiškių (prie buvusio Sankt Peterburgo - Varšuvos kelio), prieš 100 metų buvo Augustinų dvaras, kurio smuklėje keliautojai trumpam stabteldavo pailsinti savo arklius. Ina Ščerbinskienė atkūrė nuosavybės teises į tėvų ir senelių žemę bei mišką ir užsidegė idėja atkurti išnykusį senelių Augustinų dvarą. Vaizdingoje vietoje įkūrė sodybą, kartu su vyru įsigijo žirgų, o jų kaimenei didėjant - nuomojo daugiau žemės.
Vos pasukus ūkio link, akį patraukia modernus vakarietiško ūkio stilius, tvarkinga gyvenamojo sektoriaus aplinka, kiek atokiau esančiame aptvare - sportiniai žirgai. Iš publikacijų interneto puslapiuose gali sužinoti, kad šis ūkis garsus grynakraujais ristūnais, jame auginami ir treniruojami veisliniai lenktyniniai žirgai.
Kadangi ūkio šeimininkas tuo metu buvo išvykęs į savo gimtąją Norvegiją, trumpai šnektelėjome su 2004 m. žuvusios ūkininkės Inos Ščerbinskienės tėvais Marija ir Baliu Dūdomis, kurie gyvena po tuo pačiu stogu su žentu.
Garbingo amžiaus žmonės pasakojo apie šio ūkio pradžią ir tai, kaip likimas dar pirmaisiais Lietuvos atgimimo metais jų dukrą suvedė su žentu. Baigusi tuometinį Kauno politechnikos institutą savo darbe moteris susipažino su į Lietuvą atvykusiu telekomunikacijų specialistu iš Norvegijos. Galop jiedu sukūrė šeimą ir nusprendė įkurti ūkį ir auginti žirgus.
Iš Anykščių rajono kilę M. ir B.Dūdos Kaune pardavė butą ir sklypą sodų bendrijoje, atsiėmė žemę Anykščių rajone ir apsigyveno kartu su vienturtės dukros šeima.
Ilgainiui ūkis plėtėsi, nes reikėjo žemės ganykloms ir grūdinėms kultūroms (avižoms, miežiams, kviečiams) auginti.
„Žentui Lietuvoje patinka. Dar dukrai gyvai esant jie tą žemę dirbo, rinko akmenis... Nors ūkio savininkai keitėsi, tačiau pradėti darbai vyksta toliau ir žemė ūkiui yra reikalinga”, - „Ūkininko patarėjui” kalbėjo M.ir B.Dūdos. Jie parodė ir ne vieną apdovanojimą iš atsakingų institucijų, skirtą šiam ūkiui.
Kas pirmesnis?
Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus specialistas Kavarsko seniūnijoje Valdas Maneika „Ūkininko patarėjui” paaiškino, kad Utenos apskrities viršininko įsakymu buvo patvirtintas eiliškumas valstybės žemei įsigyti. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymu, pasak V.Maneikos, į 14 eilę papuola L.Šalaviejus, į 15 eilę - V.Bjerkelandas.
Įstatymas apibrėžia, kad 14 eilėje parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.
15 eilėje parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai fiziniams asmenims, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį ir naudojusiems ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.
Įstatymas numato ir tai, kai tą patį žemės sklypą pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai keli vienodą pirmumo teisę turintys piliečiai arba ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas perduodamas ar suteikiamas nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamas jį nuomojančiam asmeniui. Jeigu sklypas nebuvo išnuomotas, pirmumas tenka tam, kurio nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su tuo sklypu. Jeigu tokių piliečių yra keli, žemės sklypas priklausytų tam, kuris pirmiau pateikė prašymą žemei pirkti.
Komentuodamas susidariusią situaciją Kavarsko seniūnijoje dirbantis žemėtvarkininkas V.Maneika atkreipė dėmesį į tai, kad ilgalaikės žemės nuomos sutartis buvo sudaryta I.Ščerbinskienės vardu. Po jos mirties perrašyta nepilnamečiui ūkininkų sūnui, o prašymas įsigyti žemės teikiamas V.Bjerkelando vardu.
„Kur link krypsta ginčo rezultatai? Jaunieji ūkininkai ar patyręs Norvegijos pilietis, vadovaujantis žirgų ūkiui Lietuvoje, turės pirmumo teisę įsigyti žemę?” - klausėme Utenos apskrities žemės tvarkymo departamento direktorės Irenos Guigienės.
Departamento direktorė „Ūkininko patarėjui” paaiškino, kad Utenos apskrityje į bendrą pasitarimą (suderinus datą) numatoma pakviesti abi besiginčijančias puses, specialistus iš suinteresuotųjų žemėtvarkos tarnybų ir atstovus iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
I.Guigienė sakė mananti, kad dalyvaujant minėtų institucijų atstovams ir vadovaujantis Lietuvos Respublikoje veikiančiais įstatymais ginčas turėtų būti išspręstas.