12.Socialdemokratų sąjunga: „Mes remiame rinkos ekonomiką, o ne rinkos visuomenę“.
Iššifruoti, kokią paslaptį užkasė ši sąjunga, nelengva. Aišku viena, ekonomika jiems svarbiau už bet ką. Visa kita jiems išvis nesvarbu. Aš, šios sąjungos vietoje, siūlyčiau labiau jos pavadinimą atitinkantį šūkį: „Mes remiame demokratiją, o ne degradaciją“. Arba: „Mes remiame socialumą, o ne asocialumą“. Kas čia Lietuvoje supras, kas ta rinkos ekonomika ir dar rinkos visuomenė? Tie, kas supras, vis tiek už juos nebalsuos.
11.“Fronto“ už frazę: „Visi į frontą“.
Nors nevyksta karas, bet vis tiek visi – į frontą? Už tokio šūkaliojimo slepiasi labai militaristiškai nusiteikusios partijos troškimas – visi eikit į frontą, o mes, frontininkai, eisime į Seimą. Išgelbėti partiją, pasivadinusią „Frontu“, gali tik frazė: „Visas ylas iš maišo“.
10.Liberalų Sąjūdis toks liberalus, kad pranoko patys save: „Balsas tų, kurie eina į priekį“.
Dar suprasčiau: šunys balsuoja, o karavanas einą į Seimą, bet čia ne, laužyk galvą, kol nusilauši. Logiškai dekonstruojant šią mintį – už Liberalų sąjūdį balsuos tie, kas eina į priekį. Tik kokia nauda iš to priekio? Kartais taip gerai vilktis gale. Bet ne, liberalai mano kitaip. Jie už už naujus vėjus, audras ir uraganus. Jie – tikros reklamos aukos. Nuolatinio naujumo, pirmumo ir mados vergai. Jiems reiktų šaukti: „Balsas tų, kurie jaučia frustraciją“.
9. Darbo partijos šūkis: „Už nesunaikinamas idėjas“.
Hmm, ką tai galėtų reikšti? Kaip apskritai galima sunaikinti idėjas? Darbininkams reikėti pasigilinti į Platono raštus ir nekurti frazių, kurias net komentuoti – lažas. Šiaip jau galima apėti, jog beraščiai darbininkai idėjas supainiojo su tradicijomis – atleiskim jiems tokį apsirikimą. Juokingiausia šioje situacijoje yra tai, kad šios partijos vadas visai nepanašus į žmogų, kuris nenaikintų tokių tradicijų, kaip, pavyzdžiui, šeima. Taigi ir šūkio reikėtų atitinkančio pažiūras: „Už malonų tradicijų naikinimą“.
8. Dar vieni darbo žmonės – Valstiečių liaudininkų sąjunga – taip pat pribloškė savo šūktelėjimu: „Kartu mes galime“.
Suprask, jeigu jau tu vienas, tai nieko, vargšeli, negali. Frazė, nereiškianti absoliučiai nieko, bet turi aliuzijų į bendrumą ir galią, kuri įgyjama bendrai kasant bulves. Tačiau politikoje tas „kartu mes galim“ dažniausiai reiškia, kad „chebrytė“ prisikrauna sau pilnus aruodus (ne bulvyčių). Tad valstiečių liaudininkų šūkis turėtų būti pakeistas teisingesniu: „Kartu mes galime viską, ko nesugebame po vieną“.
7.Liberalų ir centro sąjunga: „Pakeiskime Lietuvą”.
Jau tiek keitėte ir gerinote, o nieko naujo nesugalvojote, kad priviliotumėte rinkėjus? Kas gi už jus balsuos? Jei nesugebate sukurti bent pakenčiamo šūkio, ką jūs sukursite Lietuvai ir lietuviams?
Trumpai drūtai tariant, ši sąjunga norėjo pasakyti: mes nežinom, kaip jus prisivilioti. Net kyla įtarimas, kad ši partija iš anksto žino, kas už ją balsuos, todėl nutarė neeikvoti pinigų originalumui.
6. Socialliberalai išdrožė radikaliai: „Mes priverčiame valdžią dirbti“.
Pamačius tokius žodžius ant reklaminio stendo, pirmoji mintis, jog trūksta tik vieno žodžio: „Sau“. Išeitų pats teisingiausias šūkis iš visų - „Priverčiame valdžią dirbti sau“.
Įdomiausia, kad pati sąjunga ketina tapti valdžia, taigi, logiška, kad tarsi lunatikas pati sau sako: tik tu, sociailliberale, nepamiršk, kad patekus į Seimą teks nors kartais užsukt į kokį posėdį, išgert ten kavos ir pasakyt ką nors bet ką.
Norint padėti šiai sąjungai nepamiršti, kad patekus į seimą reikia dirbti, labai tiktų šūkis: „Prisiversime net ir valdiškai padirbėti“.
5. „Tvarka ir teisingumas“ nesistengė perspjauti savęs: „Už tvarką ir teisingumą“.
Kaip senais gerais laikais, kai buvo žadama tvarka ir gavosi visiška betvarkė, taip ir dabar, svajojama apie utopijas. Kad neištiktų šokas po rinkimų siūlyčiau jau patiems tvarkdarių rinkėjams šiek tiek tikslesnę frazę: „Už tai, kad mes jus patvarkytume!“.
4.Nauja, bet jau spėjusi skandalais pagarsėti Tautos prisikėlimo partija: „Švari politika Lietuvai“.
Skamba panašiai kaip indų ploviklio reklama. Nors kita vertus, šios partijos paskirtis aiški – praplauti mūsų smegenis. Bėda, kad ir plaunant smegenis neužtenka akcentuoti švaros. Kodėl negalėjote, turėdami visą cirko trupę, sumąstyti: „Švariai jus ir visą Lietuvos politiką išmuilinsime”.
3.Socialdemokratų partija: „Už valstybės rūpestį žmonėmis“. Tokia nuvalkiota klišė, kad apie tokią išvis neverta kalbėt.
2.Pilietinės demokratijos partija: „Jūsų lūkesčiai – mūsų rūpestis“.
Šūkio kūrėjai turi šiek tiek vaizduotės, o svarbiausia suprato, kad rinkėjai tikrai turi lūkesčių. Vis dėlto, siūlau alternatyvą: „Jūsų lūkesčiai prieš rinkimus – jūsų pačių rūpestis po rinkimų“.
1.Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai: „Jei tikite tuo, kuo tikime mes – pradėkime“.
Tikrai labai kietas šūkis, tik velniai žino, kaip jį suprasti. Normalu, kad krikščionys tiki Dievą trijuose asmenyse – taigi pradėkit melstis!”. Bet kuo čia dėti tie rinkimai? Ar melstis, kad juos išrinktų? Ar eit į bažnyčią? Siūlau išpainioti šitą painiavą: „Palaiminti tikintys bet kuo, jūs – pradedate tapti konservatoriais“.