„Viena vertus, pagrindinis dalykas yra atkakliai laikytis politinės ir
religinės sričių atskyrimo“, - po susitikimo su prezidentu Nicolas Sarkozy sakė popiežius.
„O kita vertus, (lygiai taip pat svarbu) geriau suprasti nepakeičiamą
religijos vaidmenį formuojant sąžinę ir tą indėlį, kurį ji gali įdėti, ...
kuriant visuomenėje pamatinį etinį konsensusą“, - sakė Benediktas XVI.
N.Sarkozy pernai sukėlė sujudimą griežtai pasaulietiškoje Prancūzijoje,
kai prabilo apie naujos formos „pozityvų sekuliarizmą“, kuris visuomeniniame
gyvenime paliktų vietos religijai, ir pripažino seną krikščionišką šalies
paveldą.
Nors katalikybė tebėra pagrindinė Prancūzijos religija, šalyje taip pat
gyvena didelės musulmonų ir žydų bendruomenės.
Vatikanas sveikino N.Sarkozy raginimą suteikti religijai didesnį nei vien
privatus reikalas vaidmenį, bet kelios organizacijos, daugiausia -
profesinės sąjungos ir kairieji, planuoja protestus.
N.Sarkozy dalyvaujant popiežiui gynė savo viziją ir sakė, kad Prancūzija
„pripažįsta savo krikščioniškas šaknis“.
Pasak N.Sarkozy, dialogas su religijomis yra demokratijos atžvilgiu
teisėtas ir sekuliarizmo atžvilgiu pagarbus.
„Būtų beprotybė atimti jas iš savęs, paprasčiausiai kaltė kultūrai ir
minčiai. Štai kodėl paraginau (laikytis) pozityvaus sekuliarizmo“, - sakė
jis.
Savo ruožtu milijardo pasaulio katalikų dvasinis vadovas tiesiogiai
paminėjo N.Sarkozy atnaujintą sekuliarizmo koncepciją, kuri prancūziškai
vadinasi „laicite“.
„Šiuo istorijos momentu, kai ir toliau vis dažniau susikerta kultūrų
keliai, esu tvirtai įsitikinęs, kad ... būtinas naujas tikrosios „laicite“
prasmės ir svarbos apmąstymas“, - sakė jis.