Buvo V.Šerėnas su raudonu švarku, pasijuoksime ir iš A.Valinsko, pasidabinusio kokiu nors deimantais inkrustuotu žiponu. Gal ir nebejuokingas senas pokštas, bet tiek jau to, pakikensime iš pagarbos Lietuvos humoro liūtams. Taip visas šis vaidinimas atrodė iš pradžių.
Ir štai staiga pradėjo aiškėti, kad jie nejuokauja. A.Valinskas, A.Baukutė ir kt. rimtai žada spręsti krizę Gruzijoje, derėtis dėl atominės elektrinės, rūpintis, kad kaimo jaunimas gautų padorų išsilavinimą.
Komikų gerbėjai turėjo gerokai supykti. Kaip čia taip – juk jiems mokame pinigus už tai, kad mus linksmintų, o jie staiga ištįsusiais nuo debatų ir svarstymų veidais kuo rimčiausiai tikina, kad ateis tautos valdyti visiems laikams, nubaus piktadarius pažadukus, išstumdami juos iš Seimo, ir šalies politinį gyvenimą vainikuos masiniu tautos prisikėlimo spektakliu.
Paaiškėjus partijų kandidatų sąrašams, matyti, kad Tautos prisikėlimo partija nėra tokia jau unikali, o jos nuodėmės nesvetimos ir kitoms Lietuvos partijoms. Pasirodo, beveik kiekviena save gerbianti partija turi bent po vieną žvaigždę ar žvaigždiną, kurie, lyg laimę nešantys talismanai, kadaruoja pirmajame sąrašo dvidešimtuke.
Dešimtas Liberalų ir centro sąjungos sąraše – lietuviškasis Arnoldas Schwarzeneggeris Žydrūnas Savickas, dešimtas Naujosios sąjungos sąraše – žurnalistas Henrikas Vaitiekūnas, keturiolikta – aktorė Gražina Baikštytė, aštunta „Tvarkos ir teisingumo“ rikiuotėje – Ona Valiukevičiūtė.
Žinoma, garsių vardų gausa niekas negali rungtis su Tautos prisikėlimo partija, kur vien Vytauto Šapranausko, Astos Baukutės pavardės nevalingai verčia kvatotis, niūniuoti arba braukti ašarą. Visiems šiems scenos meistrams sudalyvavus viename renginyje, jo sėkmė šimtu procentų būtų garantuota. O jei tas renginys – rinkimai?
Bet jei rimtai: ką visi šie žmonės veiks Seime? Jokia profesija nėra labiau tinkama už kitą, kad pilietis galėtų tapti geru parlamentaru. Tačiau vienas dalykas, apie kurį Lietuvoje nedaug kalbama, yra būtinas. Tai – patirtis padedant bendruomenei ir noras tarnauti žmonėms. Žiūrint į varganai susuktus vaizdo klipus, kuriuose nuvargusiais arba dirbtinai pakiliais veidais kandidatai į Seimą kažką žada, neatrodo, kad Lietuvoje į darbą Seime būtų žiūrima kaip į tarnybą visuomenei.
Du žinomiausi JAV politikai, į politinius postus nukritę praktiškai tiesiai iš Holivudo – Kalifornijos gubernatorius A.Schwarzeneggeris ir amžinatilsį prezidentas Ronaldas Reaganas, pradėję eiti pareigas, nevaidino, bet dirbo.
Galima nesutikti su jų sprendimais ar pažiūromis, bet juos sieja būtent tai, ko trūksta Lietuvos žvaigždūnams: atsakomybės jausmas ir nuoširdus noras dirbti žmonėms. Kandidatai į politinius postus Amerikoje išmoksta bent jau apsimesti, kad jiems atstovaujamų žmonių reikalai – ne vis vien. Arogantiškai kratantys galvas žvaigždūnai ar nerišliai į mikrofoną mekenantys nesuskaičiuojamos gausybės Lietuvos politinių partijų vadovai prieš juos atrodo kaip pirmokai.
Jei jau Lietuvos politikos asai tokie, tai vargu ar pagiriotas Šapras arba gerus pinigus iš prodiusavimo užsidirbantis A.Valinskas staiga ims aukotis ir už Seimo nario atlyginimą spręs ūkininkų problemas ar kurs strategiją, kokios politikos laikytis Rusijos atžvilgiu.
G.Baikštytė seriale „Nekviesta meilė“ giriasi pramokusi neblogai vaidinti stomatologę. Gal bent jai, jei bus išrinkta, nesunkiai seksis vaidinti Seimo narę, o gal – net švietimo ministrę. Atrodytų, kad kažin ką vaidinančių praėjusiuose Seimuose netrūko, kad reikėtų naujų, bet ką gali žinoti, galbūt tauta nuspręs kitaip.
Nusivylę parlamentarais, kurie nesijaučia už valstybės pinigus pasamdyti tarnauti savo rinkėjams, žmonės gali balsuoti už bet ką. Toks būtų rinkėjų kerštas patiems sau.
Dėl to lietuviams vertėtų pasimokyti iš britų. Kai šiems atsibodo į politiką lendantys, tačiau nieko naudingo tautos labui nudirbti negalintys lordai, perai, markizai ir visokie kitokie elito nariai, jie ėmė ir sugalvojo Lordų rūmus.
Tada suvarė visą savo supuvusią aristokratiją į šį teatrą ir leido jiems demonstruoti vieniems prieš kitus išpuoselėtus perukus, diskutuoti apie gėrį, grožį, meną ir praėjusios nakties nuotykius. Ir nieko daugiau. Net ir šiandien Lordų rūmai turi menką įtaką Jungtinės Karalystės įstatymų leidybos procesui, tačiau aristokratija ir toliau svarsto „svarbius“ ir „neatidėliotinus“ reikalus prabangiai dekoruotoje salėje ir kreipiasi vieni į kitus tokiais titulais, kaip „kilmingasis grafe“ arba „kilmingasis lorde“.
Kadangi neturime tikros aristokratijos, leiskime partijoms į savo gretas, kaip joms ir įprasta, vilioti žvaigždes ir žvaigždūnus. Netgi skatinkime jų dalyvavimą politiniame gyvenime. Tuomet iš karto po rinkimų visus su solidžia aktorystės, dainavimo ar panašia šou patirtimi paskirkime į naujai sukurtus Žvaigždžių rūmus. Seimas tegul lieka ten, kur buvo. Didelio čia daikto – Lietuvos mokesčių mokėtojai dosnūs, pastatys ir dar vieną posėdžių salę.
Kaip subtiliai buvo užsiminęs A.Valinskas, jeigu valdant Tautos prisikėlimo partijai geriau nebus, tai bent jau bus linksmiau. Ir jis čia kalbėjo tik apie savo pajėgas. O jei taip sujungus jėgas ir susikvietus visas garsenybes iš kitų partijų į tuos pačius Žvaigždžių rūmus? Įsivaizduojate, koks būtų šou!
A.Baukutė su K.Kazlauskaite bučiuotųsi ir keiksnotų gėjus bei lesbietes. Ž.Savickas žongliruotų Mauzeriu ir Sūrskiu, čia pat žaviai viena koja sūpuodamas D.Meiželytę.
Pastaroji porintų apie mėgstamiausias vasaros sukneles ir dalintųsi kelionių po pasaulį įspūdžiais (aišku, daugiau mokėti už jas iš savo kišenės nebereikėtų). V.Šerėnas užimtų Rūmų pirmininko pareigas ir taktiškai bilsnotų plaktuku, kol K.Krivickas su T.Auguliu galinėse rūmų eilėse muštųsi dėl mergų.
Arina su S.Povilaičiu kiekvieną rytą sugiedotų valstybės himną. Pamažu nuvargintas žvaigždiškos kompanijos H.Vaitiekūnas dūsautų, kad būna ir geriau, bei vieną po kito suktų šmaikščius siužetus iš Lordų rūmų gyvenimo. Nuo podiumo pasidabinęs blizgančiu peruku visa tai prižiūrėtų Didysis Prodiuseris A.Valinskas, kuris tyliai kikentų: „Šeši nuliai – 2 milijonai lapausių lietuvių rinkėjų“.