„Visuomet kalbama apie energetinę ES priklausomybę nuo Rusijos, tačiau ir
Rusija, norėdama parduoti savo energetinius išteklius, yra lygiai taip pat
priklausoma nuo ES. ES Rusijai - didelė rinka, vieta, kur norima važiuoti,
būti, semtis įspūdžių. Nei mes, nei kas nors kitas ES nemano, kad turėtume
užsidaryti sienas ir jų nebeperžengti - gyvename globaliame pasaulyje“, -
duodama interviu BNS sakė M.Kärre.
Ambasadorės teigimu, „akivaizdu, jog lemiamas vaidmuo tenka energetikos
klausimams“. Jos nuomone, „jie turi lemiamos reikšmės Lietuvai siekiant
užtikrinti savo plėtrą, jie turi lemiamos reikšmės ES plėtojant savo
santykius su Rusija“.
„Bendra energetikos politika yra ta sritis, kurioje dar nemažai reikia
nuveikti, kol bus galima grįžti ir pareikšti: „mes norėtume šių dalykų“. Ir
tokioje energetikos politikoje reikia aiškiai pasakyti, kad ne tik mes
priklausome nuo Rusijos, bet ir Rusija nuo mūsų“, - sakė M.Kärre.
Paklausta, ar sutinkanti, jog norint užsitikrinti saugumą būtina
išspręsti energetinės priklausomybės klausimą, ambasadorė sakė: „Tai - visų
(ES ir Rusijos -BNS) santykių raktas, kartu ir saugumo klausimo“.
„Tačiau šis klausimas taip pat labai svarbus Rusijai, ne tik ES. Juk
Rusijai, žvelgiant į ateitį, reikia investicijų, „know-how“, reikia plėtoti
savo rinkas - reikia visokeriopų gerų santykių su aplinkiniu pasauliu, kuris
perka ir kuris užtikrina, kad tų išteklių ir toliau būtų gaunama geru,
šiuolaikišku ir, pageidautina, ekologijai nekenksmingu būdu“, - tvirtino
diplomatė.
M.Kärre sutiko, kad iki šiol Rusijos priklausomybe pasinaudoti nepavykdavo: „Tai tiesa, visą laiką buvo manoma, kad tai mes priklausome nuo Rusijos, tačiau, man rodos, mes priklausome toms šalims, kurios visuomet
sakė, kad šioje priklausomybėje esama abipusiškumo ir kad į tai reikia
atsižvelgti.“
Kalbėdama apie Rusijos ir Gruzijos konfliktą, M.Kärre pažymėjo, kad
„Švedijos užsienio reikalų ministras neįtikėtinai aiškiai pasakė, kad kaltos
gali būti buvę abi pusės, tačiau Rusijos atsakomieji veiksmai buvę
absoliučiai nesubalansuoti, neproporcingi tam, kas įvyko konflikto
pradžioje, tad pirmiausia rašyta apie tai“.
Ambasadorė kartu pažymėjo, kad didelį dėmesį šiam konfliktui Švedijoje
lėmė ir tai, kad Rusijos veiksnys turi svarbią reikšmę Švedijos saugumo
politikai.
„Mes daugelį metų gyvename Rusijos kaimynystėje, todėl labai atidžiai
sekame Rusijos veiksmus“, - sakė diplomatė.
„Aišku, buvo balsų, sakiusių, kad (įvykiai Kaukaze - BNS) pateikiami
vienpusiškai, kad grįžtama į Šaltojo karo laikus, kad į šią situaciją turėtų
būti žvelgiama įvairiau, labiau objektyviai. Tačiau šie debatai prasidėjo
kiek vėliau“, - tęsė M.Kärre.
Į pastebėjimą, jog nėra įprasta, kad Švedijos politikai apie Rusijos
veiksmus sakytų, kad „to jau per daug“, ambasadorė atsakė: „Priešingai,
tradicija sakymo, kad „to jau per daug“, Švedijoje labai stipri.“
„Reikalas kaip tik ir buvo tas, kad buvo nueita per toli. Iki šiol Rusija
nėra taip kietai veikusi nepriklausomos valstybės atžvilgiu. Yra buvę
žmogaus teisių pažeidimų, tarkime, Čečėnijoje, tačiau tai vyko neperžengiant
Rusijos ribų. Tuo tarpu įvykiai Gruzijoje - tai nusikaltimas prieš kitą
valstybę, o kalbėdami apie tokius dalykus mes visuomet būname labai
griežti“, - aiškino diplomatė.
Anot M.Kärre, griežtos reakcijos panašiomis aplinkybėmis tradicija švedų
užsienio politikoje gyvuoja nuo Olofo Palmės laikų. „Omenyje turiu (1968-ųjų
metų Sovietų - BNS) invaziją į Čekoslovakija, JAV karą Vietname. Tai ta pati
tradicija“, - sakė ambasadorė.
„Pyktį kelia brutalių priemonių naudojimas“, - aiškino ji.
Komentuodama tai, jog Švedijos reakcija buvo griežtesnė negu kitų Vakarų
Europos šalių, tokių kaip Vokietija, M.Kärre sakė, kad vokiečių politikų
santykinį nuosaikumą galima paaiškinti tuo, jog „Rusiją ir Vokietiją sieja
kitoks, daug stipresnis ryšys.“
„Jas sieja itin glaudūs ekonominiai ryšiai: Rusija - didžiausia
Vokietijos eksporto rinka“, - sakė diplomatė.
Komentuodama nuomones, jog Švedijos požiūris į karą Gruzijoje buvęs
artimesnis vadinamosios „naujosios Europos“ šalių požiūriui, M.Kärre atsakė:
„Tai - jūsų interpretacija.“
„Mano interpretacija yra kitokia“, - tęsė diplomatė ir priminė Lietuvos
veiksmus blokuojant Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų dėl naujos
strateginės partnerystės sutarties pradžią 2008 metų balandžio pabaigoje.
„Švedijos vaidmuo šiuo atveju nebuvo paremti vieną ar kitą šalį, bet
rasti konstruktyvų spendimą, kuris būtų leidęs judėti toliau“, - sakė
M.Kärre ir tęsė: „Vienu metu to pasekmė buvo, kad kai kurios ES narės į mus
šnairavo, klausdamos, ką čia mes darome Vilniuje, Lietuva klausė, kodėl ją
nepakankamai remiame, bet mūsų vaidmuo buvo suvienyti.“
„Mums nereikia į dvi dalis pasidalijusios ES“, - teigė ambasadorė.
„Tuo pat metu mes turime absoliučiai aiškią nuomonę apie jėgos
panaudojimą - tokį, koks jis buvo: didelės valstybės prieš mažą valstybę,
turinčią pripažintas sienas, pažeidžiant teritorinį vientisumą“, - tvirtino
ji ir aiškino: „Bet vėliau mes dirbome ES, siekdami prisidėti prie to, kad
būtų suformuotas vieningas požiūris ir manome, kad iš esmės toks požiūris
yra.“
Diplomatė pripažino, kad „jame esama niuansų“, tačiau pabrėžė, kad tai
esąs „labai aiškus požiūris“ ir sakė mananti, kad „tokio požiūrio buvimas
Rusiją truputį nustebino“.
„Galbūt jis nėra visiškai toks, kokio norėtų Lietuva ar Švedija ar
Vokietija, bet svarbiausia, kad nuo ES viršūnių susitikimo (rugsėjo
pradžioje - BNS) toks bendras požiūris yra“, - sakė M.Kärre.
Ambasadorė neneigė, kad prieš šį susitikimą būta diskusijų apie sankcijas
Rusijai, tačiau sakė, kad per atsisveikinimo pokalbius su Lietuvos
politikais jai pasirodę, kad „esama supratimo, jog būtina ieškoti
konstruktyvaus sprendimo, negalima užtrenkti visų durų pokalbiuose su
Rusija.“
„Man rodos, visi yra patenkinti pasiektu sprendimu ir dabar nori - nors
niekas dar tiksliai nežino, kaip - rasti kelią atgal į normalius santykius
su Rusija, kuri, reikia tikėtis, ateityje nesigriebs jėgos, kaip kad yra
griebusis“, - sakė M.Kärre.
„Man atrodo, kad Lietuva buvo teisi - ir mes turbūt priklausome toms
šalims, kurios įsitikino, kad ji buvo teisi - kai kalbėjo apie energetinio
solidarumo ES svarbą“, - sakė ambasadorė.