Ar tai – katalikybės triumfas? Tikėjimo reikaluose skaičiai nėra geriausi liudininkai. Tačiau tiek Lietuvos, tiek Prancūzijos įvykiai neabejotinai liudija Dievo vardo triumfą.
Lietuva. Greit dvidešimt metų po Nepriklausomybės atgavimo. Žmonės vertėsi iš vienos ekonominės sistemos į kitą, vieno tikėjimo į kitą: katalikiškoji rezistencija sovietinės okupacijos metais, patriotinis idealizmas Sąjūdžio laikais, po to tikėjimą šluojantis visavaldis materializmas ir paskiausiai lietuviškosios politikos kvailumo karingasis viešumas – tiek visko!
Atrodo, kad katalikybė, sąžinė ir šiaip padorumas jau pasitraukė iš Lietuvos. Virsmai nuvirto kas sau. Ir štai – Šiluvos jubiliejus, Dievo Motinos asmens ir jos žinios triumfas. O kartu triumfuoja ir Lietuva, pastaraisiais dešimtmečiais tiek varginta neapykantos žmogaus prigimčiai ir Dievo šventumui.
Nes Šiluvos šventovė - įkurta taip pat ir paminėti Vytauto Didžiojo asmeniškai pamėgtą Mergelės Marijos gimimo iškilmę - mena nenutrūkstamo lietuvių tikėjimo vienu Dievu ir pastangos būti viena nacija tradiciją. Šiluva vėl tampa katalikų bendruomenės ir didžios mūsų nacijos dalies talkos vieta.
Šventoji Dvasia nenumaldomai traukia, o šio pasaulio gerovės ir puikybės vilionė neišvengiamai subliūkšta. Šiluvoje Marijos akys ne tik atrakina Dangaus karalystės vartus žmogaus širdyje, bet ir pastato mūsų lietuviškąjį pilietiškumą ant amžinųjų Dievo dovanotos savasties pamatų.
Prancūzija. Vizito pradžioje Benediktas XVI priminė Prancūzijos prezidento neseniai Laterano Bazilikoje Romoje išsakytus žodžius apie „pozityvųjį pasaulietiškumą“.
Revoliucija ir ne kitaip! Mat šioje šalyje įprasta „pasaulietiškumo“ (pr. laicité) samprata, giliai įsirėžusi revoliucijos pagimdytos visuomenės savimonėje, skelbia, kad pasaulietiška visuomenė turi būti iš esmės priešiška religijai. Juk Prancūzijos revoliucija žiauriai iškalbingai šitai įrodė.
Ir štai - viskas keičiasi? Prancūzijos revoliucijos pagimdytos visuomenės be Dievo tapatumas trupa?
Matyt, kad taip. Tai nereiškia, kad prancūzai katalikai staiga taps valstybėje dauguma. Toli gražu. Tačiau kovoti su Dievu ir būti pabrėžtinai antireligišku yra naivu ir net nenaudinga. Prancūzijos revoliucijos idealai, kūrę pseudosocialistinę valstybę, nebeveikia.
Prie dosnių bei gausių valstybinių dotacijų, trumpos darbo dienos, taigi, prie tinginystės pripratę prancūzai jau nebeišgali finansuoti savo išgirtojo nerūpestingojo ir žavesio pilno gyvenimo stiliaus. Reikia pradėti dirbti. Valstybė – Didžioji karvė užtrūko.
Žinoma, žemiškojo rojaus pažadas veda žmones į tinginystę, degradavimą ir, galų gale, į nusikaltimą.
Benediktas XVI Prancūzijos prezidentui atsakė: valstybėje Bažnyčia ir toliau sieks formuoti žmonių sąžines, mokyti žmones pamatinių vertybių bei dvasinio tapatumo. Jeigu viltis yra anapus ir ją privalu tikėjimu, doru bei darbingu gyvenimu pasiekti, kokia gerovę gali sukurti piliečiai, kurie netingi, nebijo, bet myli, daug dirba, dalinasi ir tvarkingai bei taikingai gyvena.
O tokių pavyzdžių yra ne vienas. Tarp jų - ir katalikiškoji Bavarija, ir kalvinistinė Šveicarija. Duok Dieve, kad tokia taptų ir mano bei jūsų Lietuva.
Religija motyvuoja žmogų atrasti amžinosios gyvasties bei laimės, asmeninės galios bei garbės šaltinius. Žinau, kad tą žino ir broliai musulmonai. Bet aš esu ir šitai tvirtinu kaip katalikas, garbingos ir galingos Romos lotyniškojo korpuso narys. Garbė vienatiniam Dievui ir Kūrėjui –Tėvui, iš Mergelės Marijos gimusiam Jo Sūnui ir mūsų širdyse gyvai alsuojančiai Jo Šventajai Dvasiai!
Kas gali, kokia pasaulio valdžia ar kita puiki galybė atsilaikyti prieš šioje maldoje liudijamą ir kartu gyvenamą tikėjimo galybę:
„Būsią atgaivinti Kūnu ir Krauju mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, per kurį yra pašventinta Kryžiaus vėliava, prašome, Viešpatie, mūsų Dieve, kad, kaip tapome verti šią vėliavą šlovinti, lygiai taip pat amžinai pelnytume jos išganingosios garbės vaisių. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Amen“ (Šventojo Kryžiaus išaukštinimo iškilmės sekreta).
Kryžiuje miršta mirtis. Kas yra stipresnis nei mirtis? Tik tie, kurie Kristaus mirtimi įžengė į amžinosios Vilties gyvenimą. Aukštyn Kryžiaus vėliavą skaisčiose širdyse, krikščionys! Jūs, kurie tarpstate Dievo vaikų savigarba ir galia, atsiimkime mūsų Marijos žemę iš viešosios erdvės ubagų.
***
Šiame straipsnyje komentuojami skaitiniai ir maldos yra paiimti iš šventojo Pijaus V 1570m. paskelbto ir palaimintojo Jono XXIII 1962 metais atnaujinto Mišiolo.
Vilniuje Šv. Mišios pagal Romos ritualo ypatingąją (tradicinę) formą yra aukojamos sekmadieniais 10 valandą šv.Kryžiaus bažnyčioje (prie Prezidentūros).