Ūkininkai kompensaciją užsidirba patys

Už deklaruotas pievas ir ganyklas mažiau palankiose vietovėse paramą norintys gauti ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į pakeistas paramos priemonės įgyvendinimo taisykles.

Dabar vietoj žemės ūkio produkcijos pardavimo ir pirkimo sutarčių jie turės pateikti sąskaitas ir jas patvirtinančius dokumentus.

Ūkininkai, prašantys kompensacinių išmokų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos (KPP) priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, turi atitikti tam tikrus kriterijus.

Ši parama mokama tiems, kurie ūkininkauja nepalankiose, nederlingose vietovėse.

Tai – kompensacija jiems už vargą, už tai, ką turėjo jiems atiduoti, bet neatidavė jų žemė.

Neteisinga ir nesąžininga būtų ją mokėti tiems, kurie tose nederlingose žemėse nevargsta, neūkininkauja jose, o jas tik turi.

Norintys gauti šią ES paramą turi pateikti įrodymus, kad jie šiose žemėse, kuriose ūkininkauti yra kliūčių, tikrai ūkininkauja, tai yra gamina prekinę produkciją. Tad jiems paramą administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos reikės pateikti šios produkcijos realizavimo dokumentus.

Juose turėtų atsispindėti, kad iš 1 ha buvo parduota produkcijos bent už 250 litų.

Anksčiau užtekdavo turėti šios produkcijos pirkimo ir pardavimo sutartis.

Dabar NMA reikės pateikti sąskaitasfaktūras arba pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitasfaktūras ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus: kasos pajamų orderius, grynų pinigų priėmimo kvitus arba mokėjimo pavedimus.

Šių dokumentų nereikalaujama iš tų žemdirbių, kurie pajamas gauna iš gyvulininkystės.

Tokie paramos įgyvendinimo taisyklių pakeitimai priimti siekiant ES lėšų paskirstymo skaidrumo ir norint užkirsti kelią galimam pareiškėjų piktnaudžiavimui.

Jos neturėtų gąsdinti tų ūkininkų, kurie tikrai užsiima žemės ūkio veikla.

„Tie reikalavimai manęs nei šildo, nei šaldo“, – sakė Užpaliuose (Utenos r.) kartu su vyru Alvydu ūkininkaujanti Valerija Vaškelienė.

Valerija ir Alvydas turi 300 ha deklaruotos mažo derlingumo žemės: 150 ha nuosavos ir kita tiek nuomojamos. Tačiau jie nušienauja ne tik savo, bet ir mieste gyvenančių žemės savininkų pievas.

Mieste gyvenantys „ūkininkai“ taip pat norėtų paramos, tačiau pagal pasikeitusias taisykles jie taip pat turi gaminti prekinę produkciją.

Kad miestiečiai ją samdo ir parduoda jai šieną, Valerijai yra naudinga. Ji su vyru Alvydu laiko 280 galvijų, iš jų 110 melžiamų karvių. Tuo tarpu žemės turi tik 300 ha: 150 ha nuosavos ir kita tiek nuomojamos.

„Jeigu žemė būtų derlinga, gal vienam gyvuliui vieno hektaro ir užtektų“, – svarstė Valerija. Tačiau Užpalių žemė – vos 20 derlingumo balų. „Pas mus vienam gyvuliui išlaikyti reikia beveik penkių hektarų žemės“, – skaičiavo ūkininkė.

Tad Vaškeliai džiaugiasi, turėdami iš ko papildomai įsigyti pašarų. Patys juos gamindami, jų įsigyja pigiau.

Žinoma, naudingiau būtų pirkti ne šieną, o žemę ir joje pasigaminti tiek pašaro, kiek jo reikia. Tačiau žemės pirkti nėra.

Žemė, kur ūkininkauja Valerija ir Alvydas, yra gražioje vietoje. „Antai teka Šventoji“, – parodė Valerija. Tad žemė čia ir brangi, ir parduoti jos niekas nenori.

Valerija neslepia, kad jei ne ES parama, ūkininkauti tokioje netinkamoje vietoje jai būtų buvę sunku.

„Iš žemės negali gauti tiek, kad užtektų ūkiui plėsti, o ir plėstis nėra kur“, – Valerija neslėpė, kad lėšų jai nuolat trūko.

Tad į Lietuvą atėjusi ES parama Valerijai tapo tikru išganymu. Už ES paramos lėšas pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Standartų laikymasis“ pieno direktyvą ji įsigijo naują pieno liniją, dabar dar tikisi gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ skysto mėšlo saugyklai įrengti.

Nemažai ūkininkė gauna ir kompensacinių išmokų. „Per metus jų susidaro maždaug 100 tūkst. litų“, – neslėpė ūkininkė.

Kompensacines išmokas ji gauna pagal KPP priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Kaimo ūkininkė dėl reikalavimų šiai paramai neturėjo jokių problemų. „Kompensacijas mes užsidirbame“, – pabrėžė ji.

Išmokos ūkininkams pagal šią KPP priemonę yra mokamos, jei tam tikra pareiškėjo valdos dalis atitinka bent vieną iš trijų tai priemonei keliamų reikalavimų.

Kiekviena valdos dalis gali atitikti kitą reikalavimą. Svarbu, kad būtų pateisintas kiekvienas ha, už kurį prašoma išmokų.

Pavyzdžiui, dvi karves turintis ūkininkas deklaravo 23 ha žemės ūkio naudmenų, iš kurių 19 ha – pievos, o 4 ha – rugiai.

Ūkininkas gautų išmoką už 10 ha pievų, nes viena karvė prilyginama vienam sąlyginiam gyvuliui. O gyvulių norma šiai paramai gauti yra tokia: viename ha – 0,2 sąlyginio gyvulio.

Ūkininkas gautų išmoką ir už 12 ha kitų deklaruotų žemės ūkio naudmenų: 4 ha rugių ir 8 ha pievų. Ši valdos dalis atitiktų trečiąjį reikalavimų kriterijų – deklaruotos dirbamos žemės plotas neturi būti mažesnis nei trečdalis bendro deklaruotų žemės ūkio naudmenų ploto.

Be įrodymo lieka vienas ha. Bet jeigu pareiškėjas pateiktų ne mažesnės kaip 250 litų sumos šieno realizavimo dokumentus, gautų paramą ir už likusį hektarą – tai atitiktų pirmąjį reikalavimų kriterijų: gaminti prekinę produkciją.

Ūkininkai, atitinkantys visus paramos gavėjui keliamus reikalavimus ir dirbantys didelio nepalankumo vietovėse, už hektarą gali gauti 260 litų išmoką. Ūkininkaujantys mažo nepalankumo vietovėse – 195 litus už hektarą.

„Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ yra populiariausia KPP priemonė. NMA duomenimis, šiemet mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse dirbantys ūkininkai pateikė daugiau kaip 95 tūkst. paraiškų, pagal kurias prašoma daugiau kaip 214 mln. litų paramos.

Praėjusiais metais paraiškas pagal šią KPP priemonę pateikę žemdirbiai jau sulaukė išmokų – jiems išmokėta daugiau kaip 194 mln. litų.

Nacionalinės mokėjimo agentūros apmokėta informacija.