Ekologiško produkto vardas - su dėmėmis

Titulas „ekologiškas“, kaip pažymi mitybos specialistai, praranda tikrąją reikšmę. Yra manančių, kad šiuo žodžiu manipuliuoja kas tik netingi.

„Ekstra“ domėjosi, ar ekologiško produkto vardas visada atitinka realybę.

Morkų kilogramas - 15 litų. Tiek pat svogūnų ar bulvių - 4 litai. 250 g sviesto - 4, o kilogramas varškės - 16 litų.

Tiek specializuotose ar interneto parduotuvėse kainuoja ekologiškai užauginti produktai. O tai maždaug trečdaliu brangiau nei įprastoje parduotuvėje. Išimtis gal būtų jautienos išpjova: ekologiškos mėsos kilogramo kaina - 80 litų, o štai prekybos tinkle - 76 litai. Ekologiškai išaugintų daržovių, vaisių, pagamintų maisto produktų poreikis auga. Tai supratę ūkininkai ar perdirbėjai žodį „ekologiškas“ stengiasi klijuoti vis dažnesniam produktai.

„Ekologiškų produktų paklausa didelė. Tačiau sunku atsirinkti ūkininkus, kurie iš ekologijos nedaro nesąžiningo verslo. Ne kartą teko nusivilti“, - patikino dvi parduotuves „Ekologijos pasaulis“ valdančios įmonės savininkas Vytautas Vyskupaitis. Pasirodo, net ir sertifikatas, suteikiantis leidimą auginti ir parduoti ekologiškus produktus, - dar ne viskas.

Ekologiniais šūkiais gali reklamuotis daugelis, tačiau kiek čia yra tiesos?

Statistika rodo, kad tikrųjų ekologinių ūkių Lietuvoje mažėja. Pernai jų sertifikuota beveik 2860, šiemet kol kas - apie 2350.

Viena priežasčių - griežtėja tokių ūkių kontrolė. Už pažeidimus 2006 metais neatnaujinti sertifikatai septyniems ūkiams, o pernai - jau penkiolikai. Trijuose šių ūkių pernai buvo panaudotos neleistinos medžiagos, pavyzdžiui, pesticidais nupurkštos koloradų apsėstos bulvės. Likę ūkiai buvo perspėti pašalinti pažeidimus, bet to nepadaryta. Vienintelė garantija, kad ūkininkas prekiauja tikrai ekologiškomis, o ne patręštomis kaimyno daržovėmis, anot V.Vyskupaičio, yra asmeninė pažintis.

Ūkininko sąžinės neįmanoma patikrinti maisto ir veterinarijos tarnybos ar visuomenės sveikatos centrų laboratorijose.

„Iš tų tyrimų dar nieko nesuprasi. Ir ekologiškuose produktuose galima rasti nitratų likučių, jei jie tręšiami neorganinėmis trąšomis: mėšle jų išlieka“, - aiškino verslininkas V.Vyskupaitis.

Jis sakė galįs garantuoti, kad net ir sostinės Tymo kvartalo turgelyje ar tausojamąjį ūkininkavimą propaguojančios „Tatulos“ programos organizuotose mugėse kai kurie ūkininkai pardavinėja anaiptol ne ekologiškus produktus: greta sąžiningų žmonių visada atsiranda prisiplakėlių.

Todėl prekes į savo parduotuves V.Vyskupaitis vežasi pats. Važiuoja, žiūri, stebi, bendrauja, ragauja, kol įlenda žmogui į sąžinę. Per trejus veiklos metus atsisakė ne vieno ūkininko ar produktų perdirbėjo paslaugų. Žinant, kad didžiausi ekologiškų produktų vartotojai yra vaikų besilaukiančios moterys ir juos jau auginančios šeimos, kitaip elgtis, anot V.Vyskupaičio, net neįmanoma. Kas įlįstų į produktų perdirbėjų sąžinę? Kas garantuotų, kad, tarkime, iš ekologinių ūkių supirktas pienas nepatenka į bendrą katilą ir produktų etiketėse nelieka tik pirkėjui patrauklaus, žodį „ekologiškas“ išsaugojusio pavadinimo?

„Nieko tokio, jei gamybos procese ekologiško pieno patenka į paprastą pieną, bet šiukštu ne atvirkščiai“, - neslėpė AB „Žemaitijos pienas“ naujų produktų projekto įgyvendinimo vadovė Asta Urnienė.

Iš ekologinės gyvulininkystės ūkių pieną perdirbėjai atsigabena atskirais pienvežiais.

Tačiau produktų gamybos linijos - bendros, todėl laikomasi eiliškumo. Iš pradžių paleidžiamos ekologiškų produktų gamybos linijos ir tik po to į jas suteka įprastinis pienas.

Jei gamybos procese į ekologišką pieną įsimaišytų įprasto, įmonė prarastų sertifikatą. „Ekoagros“ atstovai pieno perdirbėjus vertina priekabiai.

„Iš ūkininkų esame atėmę sertifikatų, bet iš mėsos ar pieno perdirbėjų - dar ne“, - sakė UAB „Ekoagros“ tikrinimo skyriaus vadovas Timas Trubila. Jis patikino, kad sertifikuotus ekologiškus produktus Lietuvoje žyminčio „Ekoagros“ ženklo lengva ranka gamintojams nedalijama: juo nepasitikėti pagrindo nėra.

Bet kas uždraus ūkininkui kartu su savo užaugintomis daržovėmis parduoti ir nesertifikuotas kaimyno bulves?

„Žinoma, ekologiškų bulvių nuo tręštų chemikalais iš pažiūros neatskirsi. Viską lemia žmogiškasis veiksnys: jei ūkininkas norės apgauti vartotoją, tai ir apgaus“, - neslėpė T.Trubila.

Neatsitiktinai „Ekoagros“ tikrintojai kasmet atlieka privalomąją ekologinių ūkių patikrą. Kilus abejonių, tiriama ir dirvožemio tarša.

O jei ypač reiklus vartotojas užsimanytų, ar jis galėtų rasti laboratoriją, galinčią ištirti, kokių chemikalų ir kiek esama, pavyzdžiui, daržovėse? Pasak T.Trubilos, ne visos Lietuvoje esančios laboratorijos pajėgios aptikti pesticidus ar trąšas, kai jų naudojama ypač mažai.

Kai kurie užsienyje gyvenantys lietuviai mano, kad ekologiško produkto sąvoka puikiai manipuliuoja tiek augintojai, tiek prekeiviai.

„Nesu sveikatingumo maniakas. Gal todėl, kad realistas, o gal ir todėl, kad esu studijavęs žmogaus psichologiją“, - rėžė Norvegijoje gyvenantis ir dirbantis medikas Artūras Irlinas. Šioje Šiaurės šalyje ekologiškų produktų taip pat netrūksta. Jie šiek tiek brangesni už įprastinius, o parduodami ne visose parduotuvėse.

„Norvegijoje maisto prekės yra ypač aukštos kokybės, tačiau niekada neperku „ekologiškų“ produktų. Ir tai darau tikrai ne dėl kainų skirtumo: tokį pasirinkimą diktuoja sveikas protas.

„Ekologiškumo“ madą laikau savotišku smegenų plovimu, nukreiptu į savarankiškai nesugebančius mąstyti žmones. Tai - sąmoningas žmonių apgaudinėjimas siekiant asmeninės naudos“.

A.Irlinas priminė: žmogaus sveikatą daugiausia nulemia gyvenimo sąlygos ir apie 30 proc. - medicinos pagalba.

Gyvenimo sąlygos - ne tik maistas, bet ir vanduo, oras, aplinka darbovietėje, santykiai šeimoje ir kt.

O prastos kokybės geriamojo vandens ar užteršto oro daromos įtakos niekada nekompensuos tariamieji ekologiški maisto produktai.

Ekologiškas maistas populiarėja ir Amerikoje, tačiau iš kur pirkėjai žino, kad jis - tikrai ekologiškas?

Ilinojaus valstijoje, Čikagos priemiestyje Glenvju, gyvenanti Aistė Glinskaitė mano, kad tokių produktų populiarumą nulemia ir psichologinės nuostatos: žmogus geriau jaučiasi manydamas, kad valgo sveikesnį maistą.

„Per penkerius metus gyvendama JAV nepriaugau nė gramo, tačiau valgau ne viską, kas papuola. Sportuoju ir valgau tai, kas, mano manymu, sveika“, - sakė užjūrio lietuvė.

Pati Aistė ekologiškus produktus perka retai, dažniausiai - salotas, pieną ir jo gaminius, duoną. Kainų skirtumas yra didelis, pavyzdžiui, ekologiška vištiena yra bene triskart brangesnė už įprastą.

„Maistas čia kitoks nei Lietuvoje. Nėra produktų, kurie būtų ypač skanūs“, - sakė ji.

Taigi užsienyje gyvenantys lietuviai ekologiškus produktus linkę ignoruoti. O mes?

Jeruzalės turgelis Vilniuje, netoli Santariškių klinikų. Rugsėjo 2-osios, antradienio, vidurdienį čia buvo beveik tuščia.

Viena moteris pardavinėjo slyvas, kita - obuolius, trečia - bene paskutines šiemet mėlynes. Tik ties turgelyje stovinčiu baltu autobusiuku su išpieštu „Tatulos“ programos ženklu ant šono buvo pristatyta daržovių pilnų dėžių.

Akimirka, ir aplink dėžes susispietė žmonių, klausinėjančių, kiek kainuoja pomidorai, agurkai ar bulvės.

„Taip jau būna: nėra nėra pirkėjų, o po to ima ir išsirikiuoja eilutė“, - sako trečius metus Jeruzalės turgelyje ekologiškomis daržovėmis prekiaujantis ūkininkas iš Biržų Arūnas Giedrikas.

Šis turgelis sostinėje - viena tų vietų, kur antradieniais ir ketvirtadieniais nusipirkti ekologiškų daržovių, išaugintų ūkininkų Daivos ir Arūno Giedrikų, skuba vyresnio amžiaus žmonės ar mažamečius vaikus auginantys tėvai.

Ketvirtadienio popietę šie ūkininkai prekiauja ir kitame - sostinės Tymo kvartalo turgelyje. Ekologiškų produktų kainos čia nedaug kuo skiriasi nuo įprastinių: pomidorų kilogramas, kaip ir agurkų, rugsėjo pirmosiomis dienomis kainavo 4 litus, morkų - 3,5 lito, bulvių - 2,5.

„Ūkininkauti nenuostolingai neįmanoma“, - sverdama pomidorus, į kalbas nenoriai leidosi D.Giedrikienė: perdėtas dėmesys ūkininkus vargina ne mažiau nei alinamas darbas.

Šiemet vasaros pradžioje užėjus sausrai nugelto svogūnų laiškai: parduoti nebebuvo ko.

Pernai, bulvėms vos pražydus, bulvienojus užpuolė kolorado vabalai: šiems suniokojus lapiją, bulvės neužderėjo. Pomidorus sunaikino maras.

„Užtat šiemet kaip niekad gerai užderėjo porai“, - šypsnys nuskaidrino Daivos veidą.

Arūnas ir Daiva ekologiškai ūkininkauja aštuntus metus: juodu augina vien daržoves. Dviejų hektarų ūkyje kiek įstengdami sukasi patys. Kai nebesuskumba, samdo pagalbininkų, o patys dukart per savaitę, į mikroautobusą sukrovę svogūnų, morkų, bulvių, cukinijų, patisonų, agurkų ar pomidorų dėžes, traukia į sostinę.

Prekiaujančius daržovėmis juos galima pamatyti ir sostinės senamiestyje, ties „Paryžiaus“ kavine, kur kas antrą sekmadienį vyksta ekologiškų produktų mugės.

„Pomidorai šiuo metu nė kiek ne brangesni nei prekybos centruose“, - pratarė turgelyje užkalbinta 67 metų Aldona.

Ji čia užsuka nors kartą per savaitę, kad apsirūpintų daržovėmis. Ir ne todėl, kad ligos verstų sveikiau maitintis: Aldonai ir pomidorai, ir kitokios daržovės čia - daug skanesnės.

Tuo tarpu kita nedidelę eilę atstovėjusi moteris į maišelį prisikrovė sodriai žalių krapų, špinatų, petražolių lapų ir paprikų.

„Daržovės ant pietų stalo mums yra būtinybė, - atsakė moteris. - Turgelyje paprastai perku ir bulvių, ir morkų, ir kitokių daržovių: esu įsitikinusi, kad vaikams verta kuo ilgiau maistą ruošti iš chemikalais neužterštų produktų“.

Ūkininkų, kurie patys parduoda užaugintus produktus, Lietuvoje nėra daug: iš 2800 ūkininkų, turinčių „Ekoagros“ išduotus sertifikatus, patys produktus parduoti įstengia vos 2-3 proc.

Sostinės Algirdo gatvėje esančiame prekybos centre „Maxima“ prie ekologiškų prekių lentynų daržovių skyriuje sustoja vos vienas kitas pirkėjas.

Jose išdėlioti pomidorai ir paprikos iš Olandijos. Ten pat - importuoti Pekino bei žiediniai kopūstai. Ir tik žemiausiose lentynose - Lietuvoje išaugintos cukinijos ir patisonai. Tačiau ekologiškai išaugintų svogūnų ar bulvių nebuvo.

„Maxima“ viena pirmųjų pradėjo prekiauti ekologiškais produktais (grūdais, kruopomis, miltais, daržovėmis). Jie buvo žymimi „Linea Oecologica“ prekės ženklu, kurį šiuo metu įmonė pakeitė „Ekologica Maxima“.

Didžiuosiuose „Rimi“ prekybos centruose taip pat yra prekės ženklui „Ekologiška“ skirtų stendų. Juose - pieno produktai, duonos gaminiai, įvairių rūšių ekologiška arbata. Tačiau pirkėjams masinti yra ir kitas stendas - „Užauginta ekologiškai“, kurio lentynose - daržovės, ant kurių pakuočių nėra tokį auginimą liudijančių ženklų.

Ekologiška arbata ir kai kuriais grūdų produktais prekiauja ir „Valerijono“ vaistinės.

Ekologijos kortą prekybos centrai ištraukė bene prieš penketą metų.

Tiesa, pirmieji produktai, turintys, pavyzdžiui, „Linea Vitalis“ prekės ženklą, neturėjo nieko bendra su ekologiškais maisto produktais. Tai buvo prekės, sudarančios sveikos mitybos piramidės pagrindą (kruopos, grūdai, dribsniai, sultys ir kt.). Juo labiau kad produktų pavadinimai, prasidedantys žodžio dalimi „bio“, „eko“ ar žodeliu „natūralus“, dar nereiškia, kad pirkėjas į rankas paėmė ekologišką produktą.

Jei ant lietuviškos produkto pakuotės nėra firminio „Ekoagros“ ženklo, ekologiškumo pėdsakų jame dar nematyti.

Tačiau pirkėjams verkiant reikia magiškų žodelyčių.

Pavyzdžiui, lyginant praėjusių ir šių metų 8 mėnesių duomenis, ekologiškų produktų paklausa prekybos centruose „Maxima“ išaugo bemaž du kartus (91 proc.). Visų parduotuvėse „Maxima“ parduotų ekologiškų prekių 15 proc. sudarė vaisiai ir daržovės.

Anot UAB „Maxima LT“ atstovės spaudai Renatos Saulytės, pirkėjai pirmenybę paprastai teikia Lietuvoje išaugintoms daržovėms, nes jos - keliskart pigesnės nei atvežtos iš kitų šalių, pavyzdžiui, Olandijos.

„Ekologiškų ūkių Lietuvoje dar nėra daug. Be to, ekologiškas daržoves auginantiems ūkininkams kyla sunkumų dėl jų pakavimo bei reguliaraus tiekimo. Įžiemojus tiekimas paprastai nutrūksta, tuomet ekologiškų produktų atsivežama iš kitų šalių“, - sakė R.Saulytė.

Ekologiškų daržovių ir vaisių supirkimo kainos yra maždaug 30 proc. didesnės nei išaugintų įprastiniuose Lietuvos ūkiuose. Tačiau, infliacijai šuoliuojant į priekį, nuo praėjusių metų jos bemaž nepasikeitė. Tam įtakos turėjo ir visai geras šiųmetis derlius.

„Gal tik ekologiškų morkų ir burokėlių supirkimo kaina padidėjo trečdaliu, maždaug pusantro karto didėja ekologiškų svogūnų supirkimo kaina, bet ir jie dar nepasiekė parduotuvių“, - sakė R.Saulytė.

Vidutinė pardavimo kaina (litais už 1 kg), 2008 m. rugsėjis

Produktai Turguje   IĮ „Ekologijos pasaulis“   Prekybos centre

(ekologiški) (ekologiški) (paprasti)

Svogūnai 3,5   4   2,90

Burokėliai 3,5   4   2,30

Morkos    3,5  15  2-2,30

Bulvės    3,5   4   2,30

Pomidorai 4 nėra 3

Agurkai   4   6   4-5

Varškė  nėra 16 11-13

Sviestas - 36 16-18

Medus   17   42,5   24,5

Šaltinis: „Ekstra“.

Gamintojas - Sertifikuota produkcija

UAB „Biovela“ - Virta ekologiška dešra ir dešrelės

UAB „Utenos mėsa“ - Ekologiška jautiena ir jos produktai

UAB „Ekofrisa“ - Įvairios kruopos

A.Žilienės ind. įmonė - Šaltai rūkyti mėsos produktai

AB „Kėdainių grūdai“ - Ruginiai miltai, rupiniai, sėlenos

AB „Pieno žvaigždės“ Kauno filialas - Jogurtas

UAB „Rokiškio pienas“ - Pienas ir jo produktai

UAB „Žemaitijos pienas“ - Pienas ir jo produktai

J.Balvočiūtės įmonė - Prieskonių mišiniai, augalų arbata

S.Ambrozienės įmonė „Vysūreta“ - Ožkų pienas ir jo produktai

TŪB „Mėta“ - Džiovinti vaistiniai augalai

UAB Ustukių malūnas - Miltai, kruopos, grūdų mišiniai, sėlenos

UAB „Javinė“ - Grūdų paplotėliai, sausučiai

UAB „Naujasis Nevėžis“ - Kviečiai su medumi

UAB „Rūta“ - Dražė

UAB „Plungės duona“ - Įvairių rūšių duona

UAB „Plungės duona“ malūnas - Kvietiniai, ruginiai miltai, sėlenos

V.Stankevičienės įmonė „Saimeta“ - „Daujėnų“ duona

Šaltinis: „Ekoagros“.

Lietuvos žemės ūkį ant kojų galėjo pastatyti ekologija. Ir tai būtų padėję atremti senųjų Europos valstybių konkurenciją. Nes viskuo aprūpinta Europa nebeturi kur trauktis: europiečiai nori sveikai maitintis.

„Turėjome laisvas rankas: galėjome pakartoti tarpukario fenomeną, kai į Londoną iš Lietuvos buvo eksportuojamas ekologiškas sviestas ir kiauliena“, - sakė tausojamąją ūkininkystę propaguojančios viešosios įstaigos „Tatulos“ programa“ direktorius Almontas Gutkauskas.

Iki 1990 metų Lietuvoje buvo auginama apie 3 mln. kiaulių, Olandijoje tuo metu - apie 20 mln. Vėliau Lietuvoje tų kiaulių liko vos 1 mln.: tokį nedidelį jų kiekį buvo galima be vargo auginti ekologiškai. Lietuva, anot A.Gutkausko, galėjo tapti išskirtinė: padengti išrankaus Europos vartotojo stalą.

Bet taip nenutiko. Anot pašnekovo, Lietuvos žemės ūkio rūmai ėmė propaguoti kitokią - intensyviosios chemizuotos ūkio plėtros kryptį. Net genetiškai modifikuotus produktus. O tai - visiška ekologinių ūkių priešingybė.

„Dabar parduotuvėse visas maistas yra pavojingas sveikatai: perdirbtas ir sugadintas. Per saldus ir per riebus. Žmones vargina alergija. Neatsitiktinai ekologiškų produktų mugėse dauguma lankytojų - jaunos, mažus vaikus auginančios šeimos“, - aiškino pašnekovas.

Jis pasakojo, kad ne taip seniai, prieš penkerius metus, kai buvo pradėta sertifikuoti ekologinius ūkius, atsirado ir užmačių ekologiškais maisto produktais maitinti Lietuvos kariuomenę. Būta net Vyriausybės nutarimo, tačiau viskas - perniek: kareiviai valgo kaip ir valgę įprastinį maistą.

Vėliau ekologiškos mitybos propaguotojai nusitaikė į vaikų ugdymo įstaigas. Ir čia praminti takus jiems pavyko lengviau. Panevėžio rajone esanti Naujamiesčio mokykla - pirmoji, kuri šiemet ėmėsi maitinti vaikus ekologiškais produktais.

Ekologiškų produktų prekyboje svarbiau komercija nei sveikata. Tuo įsitikinęs Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento sveikatos stiprinimo skyriaus vadovas dr. Almantas Kranauskas.

Visa tai neišvengiamai susiję su ekonomika: ekologiniuose Lietuvos ūkiuose išauginti produktai dažniausiai propaguojami tam, kad galėtų konkuruoti su pigesniais, palankesnėmis klimato sąlygomis užaugintais importuotais produktais.

Ekonomiškai tokie produktai - reikalingi. Bet nėra jokių mokslo duomenų, įrodančių, kad jie padėtų išsaugoti sveikatą geriau nei rinkoje esantys įprastiniai.

„Visi maisto produktai, kurie legaliai parduodami, yra saugūs. Tyrimai, kokių tik yra atlikta įvairiose šalyse, rodo, kad jie nekenkia sveikatai - neturi jokios įtakos ligoms atsirasti“, - patikino A.Kranauskas.

Juoba kad didžiausios leidžiamos pesticidų ar kitokių teršalų normos yra nustatytos taip, kad kasdien, visą gyvenimą, gaunant šių medžiagų, neatsirastų jokios neigiamos įtakos organizmui. Be to, vertinant produktų taršos riziką, naudojamas ir tam tikras atsargos koeficientas. Pavyzdžiui, žinant, kad 1 mg kokios nors cheminės medžiagos žmogaus organizmui nekenkia, nustatoma kelis kartus mažesnė leistina norma.

Net jeigu žmogui vienąkart ir pakliūtų suvalgyti daržovių, kuriose tarša didesnė nei leistina norma, tragedijos neįvyktų. Kita vertus, daržovės ir vaisiai, kurie užauginami intensyviosios daržininkystės ar sodininkystės ūkiuose, tiriami valstybinėse maisto kontrolės laboratorijose. Juos auginantys žmonės turi laikytis privalomų savikontrolės programų.

Tyrimų duomenimis, padidinta cheminių medžiagų koncentracija aptinkama vos 2-3 procentuose produktų. „Net jei tokie produktai atsidurtų ant pietų stalo, neturėtų įtakos sveikatai: juk žmogus nevalgo tokių pat neleistinai užterštų daržovių iš to paties ūkio kasdien visą gyvenimą“, - sakė A.Kranauskas.

Jis priminė, kad ekologinis judėjimas atsirado pokario metais, kai buvo sukurtas DDT ir kiti stabilieji (ilgai gamtoje išliekantys), sveikatai ypač pavojingi pesticidai. Bet jie - seniai uždrausti. O naujosios kartos pesticidai greitai suyra ir sveikatai realaus pavojaus nekelia.

„Kiekvienas suaugęs žmogus ar vaikas kasdien turi suvalgyti bent 400 gramų vaisių ar daržovių. Ir visai nesvarbu, ar jos bus iš paprasto, ar ekologinio ūkio. Svarbu, kad prekybos centruose augalinės produkcijos asortimentas būtų įvairus ir keistųsi“, - sakė A.Kranauskas.

- Maždaug 1-3 proc. pirkėjų, esant galimybei, perka ekologiškus produktus.

- Pagal „Tatulos“ programą ekologinė gamyba ir ekologiški produktai vartotojams nuo 1995 metų propaguojami šių produktų mugėse, vėliau, nuo 1996 metų, - „Tatulos“ programos firminėse parduotuvėse. Nuo 1998-ųjų - ir specialiuose prekybos tinklų skyriuose.

- Ekologiniame ūkyje draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Griežtai draudžiama naudoti cheminius sintetinius pesticidus (herbicidus, fungicidus ir kt.), sintetines trąšas, antibiotikus.

- Ekologinį ūkį nuo paprasto turi skirti 5-10 metrų riba. Nuo greitkelio toks ūkis turi būti nutolęs 20-30, nuo kapinių - 300 metrų.

- Gaminant pieno produktus iš ekologiškos žaliavos, draudžiama naudoti sintetinius maisto priedus ir pagalbines medžiagas.

- Draudžiama ekologiškus produktus apdoroti jonizuojamaisiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

- Terminai „ekologiškas“ ir „natūralus“ negali būti tapatinami. Jei ant produktų pakuočių parašyta „tik iš natūralių ingredientų“, „be hormonų“, „genetiškai nemodifikuota“, tai nereiškia, kad jie - ekologiški.

- Terminas „ekologiškas“ įteisintas ES Tarybos reglamente dėl ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų ant jų. Ši tvarka numatyta ir Lietuvos teisės aktuose. Todėl tik sertifikuotas gamintojas turi teisę realizuoti savo produkciją kaip ekologišką.

- Ekologiško produkto etiketėje pateikiamas sertifikavimo ženklas (Lietuvoje - „Ekoagros“), nurodomas gamintojas, sertifikato numeris ir sertifikavimo darbus atlikusi sertifikavimo įstaiga.

- Siekiant išvengti vartotojų klaidinimo, neekologiškų produktų prekės ženkluose Lietuvoje negali būti užrašų „ekologiškas“, „bio“, „eko“ ir pan. Jie negali būti naudojami ir reklamuojant neekologiškus produktus. Ekologinio ženklo negalima naudoti ir tokiam produktui, kuriame yra GMO.