Analitikai perspėja - valstybė neskubės atsiskaityti su verslininkais už paslaugas ir prekes. Susidariusios milijoninės skolos sukels grandininę reakciją - mažės atlyginimai, vartojimas. Reakcijos pabaiga - dar didesnis biudžeto deficitas.
Valstybinė mokesčių inspekcija ką tik paskelbė išties nelinksmus rodiklius.
Per aštuonis šių metų mėnesius valstybės biudžetas negavo 152 mln. Lt planuotų pajamų, nacionalinis biudžetas - net 338 mln. Lt. Vien tik rugpjūtį valstybės biudžetas negavo 153 mln. Lt, o nacionalinis - 239 mln. Lt pajamų.
Labiausiai biudžetas kenčia dėl kas mėnesį nesurenkamo PVM - per aštuonis šių metų mėnesius negauta planuotų 261 mln. Lt, akcizų surinkimo planas neįvykdytas 91 mln. Lt, iš gyventojų nesurinkta 42 mln. Lt planuoto pajamų mokesčio.
PVM ir akcizai šiuo metu sudaro apie 70 procentų viso šalies biudžeto.
Analitikai sutaria, kad to priežastis - ekonomikos sulėtėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Teigiama, kad bene didžiausią neigiamą įtaką biudžeto pajamoms turėjo sumažėjusios eksporto rinkos užsienyje ir sąstingis statybų bei nekilnojamojo turto sektoriuose.
Nors Vyriausybė žadėjo, kad infliacija šiais metais neturėtų viršyti 11 procentų, jau šiandien ji vienu procentu didesnė. Niekas nebesiginčija, kad, prasidėjus šildymo sezonui ir pabrangus šilumos įkainiams, infliacija pakils ne vienu procentiniu punktu.
„Kalbėti, kad biudžete bus didesnė skylė, šiandien būtų per daug drąsu. Palaukime rudens ir tada suskaičiuosime viščiukus - spalio mėnesį įmonės sumokės praėjusių metų pelno mokestį. 2007 metai verslui buvo ypač pelningi. Manau, šio mokesčio perteklius turėtų atsverti kitų mokesčių deficitą“, - finansų ministras Rimantas Šadžius „Ekstrai“ sakė, kad dar per anksti kepti mėsą, kai briedis girioje.
Kad pajamų mokestis gali atsverti kitus nesurinktus mokesčius, neatmeta ir Lietuvos bankas. Negana to, gali atsirasti ir kitų veiksnių, kurie lems kitų biudžeto pajamų plano viršijimą.
Kad ir kokios optimistinės prognozės būtų, Lietuvos bankas prognozuoja, jog šiemet biudžetas surinks 500 mln. Lt mažiau, negu buvo planuota, ir biudžeto deficitas sieks 1,5 milijardo litų.
Vyriausybė jau griebėsi kai kurių gelbėjimosi priemonių kitų metų biudžeto skylėms apkamšyti - bus didinami tabako gaminių ir degalų akcizai.
Girdėti raginimų kelti minimalų atlyginimą - tokiu atveju biudžetą papildytų ketvirtis milijardo litų. Norėdamas sumažinti infliaciją ir bent kiek pristabdyti gyventojų perkamąją galią, kadenciją baigiantis Seimas neatsisakė minties svarstyti naujas duonos, pieno, šviežios mėsos ir paukštienos PVM lengvatas.
Finansų ministro R.Šadžiaus teigimu, dar vienas biudžetą gelbėsiantis šapas - siūlymas įšaldyti kai kurių kategorijų daugiausia uždirbančių valstybės tarnautojų atlyginimus, 5 procentais sumažinti visų valstybės institucijų išlaikymo išlaidas.
Kaip valstybės biudžeto deficitas atsilieps paprastiems vartotojams ir kokios situacijos reikėtų tikėtis didėjant infliacijai ir stingstant ekonomikai, „Ekstra“ kalbino SEB banko prezidento patarėją, finansų analitiką Gitaną Nausėdą.
- Biudžeto deficitas paprastam žmogui labiau asocijuojasi su valdininkų algomis, valdymo išlaidomis - visa tai galima apkarpyti. O kaip prognozuojamas 1,5 milijardo litų deficitas atsilieps verslui? Jau šiandien garsiai kalbama, kad valstybė greičiausiai laiku neatsiskaitys už paslaugas su verslininkais?
- Patys sukuriame situacijas be išeities, nors tokių ir nėra.
Biudžeto deficitas nėra kas nors nauja, ko nėra buvę Lietuvos istorijoje. Atvirkščiai, Lietuva niekada nėra turėjusi nedeficitinio biudžeto, nesvarbu, kokia būtų ekonominė situacija.
Biudžeto deficitą, ir dar didesnį, turi daugelis valstybių. Tik svarbu, kaip ir kokių sprendimų patys imsimės biudžeto deficitui didėjant. Galima skolintis daugiau ir taip apkamšyti skyles. Tai didina valstybės skolą, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos.
Didėjantis biudžeto deficitas tikriems ekonomistams neturėtų kelti susirūpinimo, nes jis yra natūralus ir suprantamas, kai smunka ekonomika. O šiandien būtent taip ir yra.
Paniką būtų galima kelti tik tuo atveju, jei deficitas persiristų per trijų viso biudžeto procentų ribą. Šiandien, kad ir kokios prognozės būtų, to nėra.
Nemanau, kad būtina kalbėti, kad dėl finansinių sunkumų valstybė drįs neatsiskaityti su verslininkais. Tai būtų ekonomiškai nelogiškas žingsnis, nes jis suardytų visą atsiskaitymų grandinę - prasidėtų bankrotai, biudžetas netektų didžiulių pajamų. Tokia valstybės pozicija tik dar labiau klampintų verslą, klimptų į dugną ir pati valstybė.
- Vadinasi, galima įtarti, kad panašūs vieši pareiškimai dėl nesėkmingų Vyriausybės bandymų surinkti biudžetą, tėra ikirinkiminės kalbos ir nepamatuoti žmonių gąsdinimai?
- Viskas, kas vyksta prieš rinkimus, yra ikirinkiminis šou.
Daugelis partijų kitaip ir neįsivaizduoja savo programų pristatymo, kaip tik naudojant ekonomikos šou elementus, gąsdinant ir kritikuojant. Tačiau ekonomistai šias kalbas vertina atsargiai, nes puikiai žino, kad visi šie pažadai, arba bent dalis jų, nebus įgyvendinami.
Ir ypač neįgyvendinami dabartinėmis aplinkybėmis, nes situacija mažai ką leidžia daryti.
Kad ir kokia būtų valdžia, ji turi rinktis vieną iš dviejų variantų: arba pati veržtis diržą ir suteikti lengvatų žmonėms, arba mokesčių mokėtojams užkrauti papildomą mokesčių naštą, o pati gyventi plačiai. Antrasis variantas bet kokios pakraipos valdžiai nėra ne tik populiarus, bet ir pražūtingas.
Šios dienos infliacija - požymis, kad kitais metais situacija komplikuosis dar labiau. Dabar turime įžanginį etapą, rodantį, kaip ekonomikos lėtėjimas atsiliepia biudžeto pajamų surinkimui. Pirmąjį pusmetį didesnių problemų nebuvo, o pastaruoju metu ekonomikos nuosmukio padariniai akivaizdūs.
Politikai pirmiausia susidurs su sunkumais sudarant biudžetą, nes jis, remiantis Fiskalinės drausmės įstatymu, turės būti nedeficitinis. Kad taip būtų, vienintelė išeitis - radikaliai apriboti viešąsias išlaidas.
- Ūkio ministerija planuoja, kad šiemet BVP sudarys 5,3, kitais metais - 4,5 procento.
Tuo tarpu užsienio analitikai aiškina, kad kitais metais BVP bus tik 1,9 procento. Ar tikėti gąsdinimu iš išorės, ar vietos valdininkų optimizmu?
- SEB prognozė sako, kad šiais metais turėsime 5,5, kitais metais - apie 4 procento augimą.
Optimizmą grįsčiau faktu, kad, lėtėjant vidaus rinkai, didėja Lietuvoje pagaminamos produkcijos eksportas. Ir jis greičiausiai didės iki šių metų pabaigos.
Nerimą kelia tik vienas dalykas: nemaža dalis pokyčių eksporto rinkoje vyksta Rusijos sąskaita - lietuviškos prekės iš Vakarų pasuko į Rytus.
Jei iš Rusijos sulauksime nepalankių mūsų verslui politinių sprendimų, tada mano prognozės pasirodys esančios per daug optimistinės.
- Į Rytus produkciją eksportuojantys verslininkai bijo nepalankių politinių sprendimų.
Tačiau patys Rusijos verslininkai ir politikai nebeslepia, kad jų šalyje ėmė trūkti pinigų. Vadinasi, mums reikėtų baugintis ne politinių sprendimų, o viltis, kad už eksportuotas prekes būtų atsiskaityta. Juk Rusijoje prasidėjusi finansinė krizė pirmiausia atsilieps Lietuvai.
- Teisingai. Bet šiandien Rusijoje yra tik finansų rinkos krizė - bėgimas iš akcijų rinkos, valiutos kurso silpnėjimas, kurį lėmė ir Gruzijos įvykiai.
Neprognozuočiau, kad per metus Rusijos ekonomika staigiai pradėtų smukti, nors naftos kainų mažėjimas jai - ne į naudą.
- Tabako ir degalų akcizų didinimą kai kas linkęs vadinti šapo griebimu skęstant valstybės biudžetui. Kaip tai atsilieps žmonėms?
- Akivaizdu, kad akcizų padidėjimas padidins infliaciją.
Nedrįsčiau prognozuoti, kad padidinus tabako gaminių kainas, bus surenkamas gausesnis biudžetas.
Tačiau degalų akcizo padidinimas bus gana reikšmingas.
Jei padidinimas sutaps su momentu, kai pasaulinės naftos kaina pasieks žemiausią duobės tašką, o tokių prognozių esama, tada padidintas akcizas nebus taip skausmingai sutiktas.